Balandžio 29 d. visi šokio pasaulio žmonės švenčia Tarptautinę šokio dieną. Jai skirti renginiai uostamiestyje šiemet vyks šventės išvakarėse, balandžio 28 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros didžiojoje salėje (Donelaičio a. 5).
11 val. kviečiame visus, kurie myli šokį, kuriuos jaudina choreografijos mokymo problemos, į KU MF Choreografijos katedros dėstytojų ir studentų mokslinę-teorinę konferenciją. 18 val. vyks Choreografijos katedros parengtas vakaras-koncertas, skirtas choreografės Marijos Baronaitės-Grėbliūnienės (1908-1998) gimimo 95-mečiui pažymėti.
Marija Baronaitė gimė 1908 m. Vilniuje. Studijavo Rygos fizinio auklėjimo institute, po to - Austrijoje, Vienos ir Graco universitetuose. 1935 m. M. Baronaitė buvo pakviesta lektore į Kauno aukštuosius kūno kultūros kursus. 1935 m. vasarą stulbinantį pasisekimą pelnęs pirmasis lietuvių šokėjų pasirodymas Londono tarptautiniame liaudies šokių festivalyje paskatino ją susidomėti lietuvių liaudies šokiu. M. Baronaitė vadovavo Tautinių šokių ir žaidimų kabinetui, įsteigtam prie Kūno kultūros rūmų, aktyviai dalyvavo Tautinių šokių draugijos veikloje, lietuviško šokio moko Aukštųjų kūno kultūros kursų klausytojus, vėliau Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto studentus.
M. Baronaitės parengti šokėjai susilaukė visuotinio pripažinimo tarptautiniuose šokių festivaliuose ir sąskrydžiuose Londone (1937, 1939), Hamburge (1938) ir Prahoje (1938). Sėkmė lydėjo ir jos parengtus JAV tautinių šokių kolektyvus, kurie dalyvavo Niujorke surengtos pasaulinės parodos Lietuvos dienos meninėje programoje 1939 m. rugsėjo 10 d. M. Baronaitė buvo pirmoji (1941-1943) Liaudies dainų ir šokių ansamblio (dabar "Lietuva") baletmeisterė. Jos pastangomis pradėjo formuotis lietuvių sceninio šokio mokykla. Karo audrų nublokšta į Australiją, ji nepamiršo šokio, drauge su Klaipėdos krašto tautinio šokio sambūrio vadove Brone Juškevičiūte-Lapiene tautiniam šokiui subūrė Australijos lietuvių vaikus ir jaunimą.
Daugelį, vadinamojo lietuvių tautinio šokio aukso fondo šokių - "Kepurinę", "Blezdingėlę", "Mikitą", "Šustą", "Sukčių" ir kt. - palietė M. Baronaitės kūrėjiška ranka. Vargu ar rasime tautinių šokių kolektyvą, kuris nebūtų šokęs jos sukurto "Oželio". Reta ir šventė, kurioje nebūtų šokamas "Kalvelis", gimęs per pirmąjį M. Baronaitės ir J. Švedo kūrybinį susitikimą 1936 m.
Daugelis M. Baronaitės mokinių, tarp jų ir baletmeisteris profesorius Juozas Lingys, ir pasekėjų tęsė jos pradėtą darbą tautinio šokio srityje ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje bei kitur.
Choreografijos katedros rengiamo vakaro-koncerto programos šokiai atkurti pagal choreografų Juozo Lingio, Marijos Baronaitės-Grėbliūnienės, Gražinos Vokietaitytės-Amonienės, Liudo ir Aleksandros Sagių archyvuose rastą medžiagą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą