Džinos Jasiūnienės tapybos ciklas "Abrakadabra" kviečia pasinerti į spalvotą rytietišką pasaką ir mintimis iškeliauti į magišką vaizduotės pasaulį. Stovėdamas skaidrioje Girulių galerijos salėje, apsuptas tik ryškių Džinos tapytų paveikslų, pasijunti lyg kitoje realybėje. Nebesuvoki, kodėl už galerijos langų ošia ąžuolai, kodėl čiulba lietuviškos lakštingalos, jei salėje karaliauja ryškus rytietiškas koloritas, ir, regis, net jauti salsvą cinamono, santalo ar prabangų rytietiškų smilkalų kvapą. Paveikslai šiek tiek primena kilimus, ir nejučia pirštais norisi paliesti kiekvieną drobę ir pačiam įsitikinti, ar tik čia ne kašmyras. Bet ne, tai ne kilimai, tai - tik Džinos Jasiūnienės tapytos drobės, kuriose sunku beatsekti, kur baigiasi tekstilė ir prasideda tapyba.
Tūkstantis ir viena naktis
Visi Džinos Jasiūnienės paveikslai nutapyti ant skirtingų fabrikinės gamybos audinių: staltiesių, užuolaidų, lovatiesių. Jos paveiksluose regimi pavidalai sulipdyti iš rytietiškų raštų ir ornamentų, iš spalvų ir faktūrų.
DŽINAS. Žiūrint į tokį tikrovišką džiną, sunku netikėti, jog jis iš tikrųjų yra.
Pristatydama parodą autorė prisiminė sovietinių laikų interjerų madas, kai svetainėje ant sienos puikuodavosi koks nors serijinės gamybos kilimas. Tuomet tai buvo gražu, o gal taip būtų ir dabar, jei tuos raudonus neaiškios kilmės kilimus pakeistumėme tapytais? Tekstilė visgi išlieka Džinos kūrybos ašimis. Niekur nuo to nepabėgsi, ir ar reikia?
Kūryboje įmanomi patys netikėčiausi deriniai ir kompromisai.
Menininkė prisipažino, kad niekada nėra buvusi Rytuose. Bet kartais geografija niekuo dėta, o fantazija nematuojama atstumais. Į Rytus gali nunešti vaizduotė.
Rytietiška tema Džinos tapybos cikle "Abrakadabra" atkeliavo iš Šecherezados "Tūkstančio ir vienos nakties"- viduramžių arabų pasakų rinkinio, kurį menininkė godžiai skaitė vaikystėje, o dabar skaito savo vaikams. Džina ne tik talentinga menininkė, ji yra ir trijų vaikų mama. Belieka tik stebėtis ir abejoti, ar tikrai jos paroje yra tik dvidešimt keturios valandos. Mes juk nieko nespėjame, nors nieko ir nesukuriame. Matyt, ir čia esama kažkokios mistikos.
Parodos kuratorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė, pristatydama autorę, žavėjosi jos drąsa būti savimi. Džinos drobėse nėra jokių socialiai angažuotų temų, nesprendžiamos jokios feministinės problemos, ir net nėra konflikto, be kurio, anot Polio Sezano, menas neatsitinka. Džina tiesiog yra tokia - jautri, moteriška, ir jos paveikslai veikiausiai randasi ne iš kančios, o iš gražumo ir tikėjimo stebuklais.
Autorė sako, kad poreikį mistifikuoti aplinką gimdo pilka ir nuobodi kasdienybė, kuriai vaizduotė kaip alternatyvą pasiūlo spalvingą fantazijų ir stebuklų pasaulį. Jeigu traktuotume stebuklą ne kaip magišką reiškinį, slypintį kažkur anapus, o kaip natūralią kasdienybės apraišką, didžiausiais stebuklas jai būtų vaiko šypsena ar tiesiog šiltos arbatos puodelis.
Džinos Jasiūnienės parodą iki liepos 3 d. galima pamatyti Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių filialo-bendruomenės namų galerijoje, Šlaito 10 A, Giruliuose.
Rašyti komentarą