"Europiada" - geriausia politikos pamoka Briuseliui

Iš šalies žvelgiant atrodė, jog prakiuręs dangus visai nenuliūdino Tartu koncertines aikšteles paskutinę dieną okupavusių estų kolektyvų bei jų talento gerbėjų. Galiausiai prieš pat renginio kulminaciją - šventės dalyvių paradą bei baigiamąjį koncertą - lietaus debesys atsitraukė. Tad beveik 9 tūkstančiai žiūrovų, susirinkusių į Tartu vasaros estradą, draugiškai dainavo jaunatviško miesto mero Urmo Kruusės užvestą atsisveikinimo dainą "Europiadai": "Viso, brangūs draugai... Tikimės vėl jus pamatyt ateity..."

Liepos 20-24 dienomis Tartu vykusi "Europiada" - jau 48-oji, man tai - ketvirtasis matytas renginys, kuriame turiu galimybę išvysti ne tik paradinę šventės pusę, bet ir pasisukioti jos "virtuvėje".

Įspūdingus atidarymo ir uždarymo koncertus stebėjo tūkstančiai žiūrovų.

Pietiečiams šiaurė per toli

Estiškoji "Europiada" nenustebino dalyvių rekordais - į ją susirinko šiek tiek mažiau nei 3000 dalyvių (trečdaliu mažiau nei į Klaipėdą), t. y. 136 grupės iš įvairių Europos šalių, daugiausiai iš pačios Estijos. "Europiados" senbuviai pripažįsta, jog pietinės Europos kolektyvai vangiai važiuoja į šiaurę. Jiems esą tai per toli ir per brangu. Tad, kaip juokavo bičiulis škotas, bent jau čia ausis gali pailsėti nuo ispaniškų kastanječių garso...

Tuo pat metu kas antrus metus į pietinę žemyno dalį persikeliantis renginys sutraukia iki 6000 dalyvių. Ten jau gausu ispanų, italų kolektyvų, nors netrūksta ir šiauriečių (jiems priskiriami ir lietuviai).

Gal ir paradoksas, bet aukštu pragyvenimo lygiu negalinčių pasigirti Baltijos valstybių atstovams ilgas atstumas nėra tokia neįveikiama kliūtis, greičiau priešingai - "Europiada" mūsų kraštų kultūrininkams tampa puikia galimybe ganėtinai pigiai pakeliauti, pažinti ir, žinoma, save pristatyti...

NAUJOVĖ "Europiadoje" - Turkijos atstovai.

Stebino estų patriotiškumas

Nustebino Estija savo patriotiškumu. "Europiada" tapo tikra šios šalies kolektyvų koncertine aikštele. Jeigu prieš porą metų Klaipėdoje vykusioje šventėje lietuviškus kolektyvus, pagerbusius mūsų krašte vykusį renginį, galėjai ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, Estijoje stebėjome priešingą reiškinį - įspūdingose masinėse kompozicijose per atidarymo ir uždarymo koncertus pasirodė daugiau nei 1500 šios šalies šokėjų.

Estai savo kraštiečių aktyvumą motyvuoja giliai įsišaknijusia dainų švenčių tradicija. Maža šalis būtent per dainų šventes sakosi išsaugojusi savo tautiškumą, prieš 20-metį leidusį valstybei atkurti nepriklausomybę. Tartu net veikia muziejus, pristatantis estų dainų švenčių istoriją nuo pat jos ištakų iki šių dienų. Estams tai svarbi savasties dalis. Universitetinis miestas gali pagrįstai didžiuotis ir didžiuojasi išpuoselėta vasaros koncertų estrada, skirta masinėms dainų šventėms.

Tai, kad šios šalies žiūrovai brangina tradicinę kultūrą, liudijo ir faktas, jog kaimynai nepabijojo didžiuosius "Europiados" koncertus apmokestinti. 2-3 eurus kainavę bilietai neišgąsdino Tartu gyventojų, žiūrovų tribūnose netrūko.

"Europiada" nestokoja ir šmaikščių koncertinių numerių, ir originalių dalyvių.

Kaimynus palaikė latviai

Savo kaimynus "Europiadoje" taip pat gausiai palaikė ir "braliukai" latviai, o Lietuvai Tartu atstovavo tik 5 kolektyvai - Klaipėdos tautinių šokių kolektyvas "Vėtra", mūsiškė kapelija "Mingė", Pakruojo "Pamūšis", Birštono "Raskila" bei Jurbarko "Mituva".

Daug daugiau lietuvių buvo galima sutikti kartu su "Europiada" Tartu mieste vykusiose "Hanzos dienose". Beveik prie kas antro-trečio amatininkų stalelio drąsiai galėjai sveikintis lietuviškai, akis nesunkiai atskirdavo lietuvišką tautodailininkų darbų stilistiką.

Atradimu šiemetinėje "Europiadoje" tapo Turkija. Jai atstovavo net trys vaikų ir jaunimo kolektyvai. Nors dėl tokios naujovės organizatoriams kilo papildomų rūpesčių (teko pasirūpinti šios šalies atstovams priimtinu maisto meniu), bet žiūrovų negalėjo nesužavėti vaizdai, kuomet Turkijos jaunimas kantriai pagal jiems neįprastą muzikos ritmiką suko baltiško šokio ratelius.

Aktyviau nei įprasta "Europiadoje" dalyvavo ir rusų tradicinę kultūrą pristatantys kolektyvai. Jie šventei suteikė išties daug ryškių spalvų ir slaviškos energijos.

Klaipėdai šiemetinėje "Europiadoje" atstovavo Žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas "Vėtra".

Skambėjo lietuviškas "ačiū"

Klaipėdietiškas pėdsakas šioje Europos tautų kultūros šventėje taip pat buvo matomas ir girdimas. Šventės forume vėl veikė Klaipėdos ekspozicija, kurios stende "europiadininkai" intensyviai ieškojo savo veidų, įamžintų 2009-ųjų renginyje. "Klaipėda ilgisi Jūsų..." - su tokiu šūkiu klaipėdiškiai vėl priminė gerąsias emocijas, patirtas Lietuvoje, ir vėl kvietė sugrįžti...

"Europiados" prezidentas Bruno Petersas savo kalboje uždarymo koncerte net dukart tarė lietuvišką "ačiū", dėkodamas Rygai, Klaipėdai ir Tartu, Europai atvėrusiems Baltijos šalių tradicinės kultūros lobyną.

Tarptautinio organizacinio komiteto prezidentas neslepia savo susižavėjimo baltiškuoju fenomenu - visuomene, su meile puoselėjančia savo tautines tradicijas, su dideliu entuziazmu ir susidomėjimu priimančia kitų šalių kultūrų pasiuntinius. "Tokios šventės turėtų būti politikos pamoka Briuseliui. Akivaizdu, kas vienija Europą. Kultūra, bendravimas, tarpusavio pažinimas..." - akcentavo Bruno Petersas. Jis, beje, per vieną iš oficialių "Europiados" ceremonijų buvusiam Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui perdavė "Europiados" miestų merų konferencijos nario regalijas, kuriomis gali didžiuotis tik 13 esamų ar buvusių miestų lyderių.

Daug ryškių spalvų ir energijos - Rusijos kultūrą pristatančių kolektyvų pasirodymuose.

Šventės dalyviai spinduliavo gerą nuotaiką.

"Europiados" turime pasiilgti

O klaipėdiečiams rūpimas klausimas, ar ši šventė sugrįš į Lietuvos pajūrį, vis dar lieka be aiškaus atsakymo. Neginčijamas faktas, jog kitąmet šventė vyks Šiaurės Italijos Padujos mieste - jos merei jau įteikta kitų metų "Europiados" vėliava.

Dėl teisės surengti "Europiadą" 2013-aisiais jau dabar konkuruoja trijų valstybių - Švedijos, Suomijos, Prancūzijos - miestai. O kas bus toliau, kol kas niekas nesiryžta atsakyti. "Europiada" tikrai gali grįžti į Klaipėdą, bet norime, kad laiko distancija tarp renginių būtų kuo didesnė. Ir jūs, ir šventės dalyviai turite pasiilgti vieni kitų... Tik tada mes turėsime galimybę sukviesti kuo gausesnį kolektyvų būrį", - taip Tarptautinio organizacinio komiteto poziciją komentavo Vokietijos atstovas Karlas Jurgenas Zelmanas.

Komentaras

Antsas JOHANSONAS, "Šokančių Hanzos dienų" Tartu mieste projekto vadovas

"Europiada" pateisino mūsų lūkesčius. Ji sėkmingai įsiliejo į mieste kasmet vykstančias "Hanzos dienas", koncertines aikšteles užpildė Europos šalių muzika, dainomis ir šokiais. Kiek žmonių - turistų, aplinkinių regionų gyventojų - šie renginiai pritraukė į Tartu, niekas tiksliai nesuskaičiuos, bet spėjame, jog per keturias renginio dienas mūsų mieste galėjo apsilankyti apie 50 tūkst. svečių.