Į vargonų inauguracijos šventę atvyksta ir Klaipėdoje gimęs bei augęs garsus vargonininkas ir kompozitorius Garis Grodbergas (Garry Grodberg), koplyčios vargonams sukūręs dispoziciją. Jam 15 val. ir bus suteikta garbė pirmajam vargonuoti.
Vos atvykęs į Klaipėdą maestro sutiko atskayti į keletą "Vakarų ekspreso" klausimų.
Kaskart atvykdamas į Lietuvą aplankote Klaipėdą, kurioje gimėte, augote, Nidą, kurios liuteronų bažnyčioje pirmą kartą išgirdote vargonų gausmą, nulėmusį Jūsų gyvenimo kelią. Su kokiais jausmais atvykote šį kartą?
Su pačiais nuostabiausiais. Kol tie vargonai atkeliavo į Klaipėdą, reikėjo daug organizacinio darbo. Man didelė garbė, kad broliai pranciškonai pasitikėjo manimi. Teko kalbėtis su įvairių vargonus gaminančių firmų atstovais, kelis kartus buvau atvažiavęs į Klaipėdą ištyrinėti koplyčios akustikos. Ji - puiki. Esu laimingas, kad galėjau prisidėti prie gimtojo miesto kultūros.
Daug koncertuojate visame pasaulyje. Kur tai darote su ypatingu malonumu?
Man jau nebe aštuoniolika. Gastrolės kitose šalyse - jau praeityje. Bet štai jau penkiasdešimt aštuntas sezonas, kai esu Maskvos filharmonijos vargonininkas solistas. Dievinu Čaikovskio konservatorijos salės vargonus.
Kokius kūrinius atlikti pasirinkote Klaipėdos koplyčios vargonų inauguracijai?
Rinkausi labai įvairius kompozitorius - Bachą, Vivaldį, Albinionį, kitus, kad galėčiau pademonstruoti naujųjų vargonų galimybes, o kartu išsiaiškinti, jeigu kas ne taip. Atvažiavau keliomis dienomis anksčiau, kad galėčiau patyrinėti, kaip jie skambės palyginti nedidelėje koplyčios erdvėje, nors tai ir buvo tyrinėta, apskaičiuota. Nekantrauju su tais vargonais susitikti.
Brolis Benediktas jau svajoja apie vargonų muzikos festivalius. Kaip Jūs vertintumėte tokius užmojus?
Sveikinu tas pranciškonų svajones. Tokie festivaliai būtų nuostabi dovana Klaipėdos kultūrai. Šį instrumentą įvaldę virtuozai tikrai neatsisakys vargonuoti "Rieger" firmos kūriniu.
Jūs dar menate prieškario Klaipėdą, matote, kokia ji šiandien. Kas Jums glosto širdį ir akį? Kas nepatinka?
Kadaise su tėčiu keldavomės į Smiltynę žvejoti. Ten, kur dabar Jūrų muziejus, buvo mūsų žūklės vieta. Ak, kokios plekšnės kibdavo. Klaipėdoje man patinka viskas - Luizės gimnazija, kurioje mokiausi, Klaipėdos universitetas, kurio pastatuose kažkada buvo kareivinės. Patinka uostas, Giruliai. Ir apskritai, patinka, kaip Klaipėda vystosi ir auga. Nepatinka tik tai, kad nėra gerai parūkytų dešrelių ir rūkytų plekšnių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą