Per trisdešimt metų vertėte iš švedų ir rusų kalbų, išleidote dvi dešimtis knygų, iš jų septynetą - vaikams ir paaugliams. Ne kartą buvote įvertintas įvairiomis nominacijomis. Kurią labiausiai vertinate? - vakar paklausėme laureato.
Šie rinkimai mane džiugina labiau vien todėl, kad čia ne kokia komisija vertino, galinti turėti visokių asmeniškumų, bet rinko pažįstami ir nepažįstami Lietuvos vaikai, gali būti, - ir tėveliai. Galbūt tai net pažadina kūrybines ambicijas. O kai tau įteikia kokią I. Simonaitytės premiją septynių žmonių komisija, turėdamas daug pinigų, gali ją net nusipirkti.
Vaikai ir vaiduokliai - sena ir nuzulinta tema. Ką dar galima čia atrasti naujo?
Matot, aš pats vaiduokliais netikėjau, bet kai įlindau į internetą, radau šitokią daugybę istorijų apie vaiduoklius, kad dabar naktimis bijau miegoti. Sugalvojau ir savąją istoriją, ir dar kai ką sužinojau iš vaikų: Gargždų mokykla man dovanojo mokytojos sudarytą "Šiurpių" knygą. Bet perskaitęs ją sužinojau, kad vaikai - tokie ateistai, nė vienas netiki, kad yra vaiduoklių...
Aš nesu toks naivus, kad galvočiau, jog knyga žmogų gali pakeisti ir vaikai patikės vaiduokliais, bet jiems bus įdomu su ja praleisti laiką. Stengiausi viską moksliškai išaiškint, knygoje yra tikrų vaiduoklių ir netikrų, kaip yra tikrų mokytojų ir netikrų.
Kas jums padėjo įsismelkt į vaiko sielą, gal tai, kad užauginote keturias dukras? Kuo skiriasi rašymo vaikams ir suaugusiems procesas?
Kai rašau vaikams, nesistengiu apsimesti vaiku, laisvai paleidžiu savo fantaziją ir humorą. Gal aš pats esu šiek tiek nesubrendęs, ir suaugusiems neįdomu, ką aš šneku. Aišku, vaikams rašyti sunkiau. Todėl, kad vaikas labai jaučia falšą, jeigu rašai ir šiek tiek maivaisi. Kita vertus, jeigu rašai sunkiais ilgais sakiniais, kaip V. Folkneris, - jis labai geras rašytojas, bet vaikai, tikrai žinau, jo neskaito. Vaikams reikia specifinio rašymo. Ir dar vienas dalykas: kai rašau vaikams, noriu, kad skaitytų ir tėveliai.
Ką rašote dabar?
Realistinių apsakymų rinkinėlį vaikams apie gyvenimą mokykloje ir namuose, bet man sunkiau rašyt, nes aš seniai mokykloje dirbau, esu atitrūkęs. Galvoju šiais metais išeiti iš Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir įsidarbinti mokykloje bent metams. Pasižiūrėti iš arti į vaikus, nes nelabai žinau, ką jie dabar ir veikia, kokius žaidimus žaidžia. Galvoju vėl dirbti matematikos mokytoju I. Simonaitytės mokykloje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą