Ar reikia Lietuvai dar vieno, neskaitant Valdovų rūmų, pasakiškos kainos muziejaus? „Reikia”, - tarė sostinės meras Artūras Zuokas ir šį projektą bando prakišti jau beveik penkmetį. Žmonėms paniekinus projekto reikalingumą, vėl paslapčiomis kurpiamas naujas Gugenheimo muziejaus įkūrimo planas. Pastarąjį pervadinus Daugiafunkciniu kultūros centru, siekiama realizuoti ankstesnes puikiąsias mero idėjas, tik nežinia, kiek šįkart milijonų kainuosiančias. Žmonių verdiktas: tai nuolat atsinaujinantis absurdas.
Visuomenė „išbrokijo”
Prieš daugiau kaip dešimtmetį tuometinis Vilniaus miesto meras Niujorke (JAV), susitikęs su Gugenheimo muziejaus direktoriumi, susigundė steigti pasaulinio lygio muziejų Vilniuje. 2007 m. į Vilnių buvo pakviesti trys pasaulinio garso architektai - Zaha Hadid, Masimilianas Fuksas ir Danielis Libeskindas - ir užsakyti pirminiai projektiniai pasiūlymai. Numatytas projekto biudžetas buvo apie 300 mln. litų, planuotas finansavimas iš valstybės biudžeto.
Tais pačiais metais projektas sulaukė prieštaringos visuomenės pozicijos, grindžiant milžiniška projekto kaina, nes Lietuvos kultūrinės institucijos nefinansuojamos arba finansuojamos nepakankamai.
Milijonai - investuoti
Nors 2009-aisiais projektas buvo galutinai atmestas, sostinėje vėl pasigirdo gandai apie rezgamą Gugenheimo projekto atgimimą. Tik šįkart dangstantis jau kitu, kiek lietuviškiau skambančiu pavadinimu - Daugiafunkcinis kultūros centras. Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos apie milijoninius turistų srautus į pasaulyje garsaus muziejaus filialą esą nieko nekainuos, nes investuos verslininkai ir išganingoji Europos Sąjunga. Kažkokiu būdu iki šiol Gugenheimas buvo finansuojamas iš sostinės biudžeto, kuris ir taip kiauras.
Pavykus nugręžti 7 milijonus litų, buvo atvežta ir parodomoji „Fluxus” meno kolekcija, savivaldybei kainavusi dar 13 mln. litų. Iki šiol Vilnius moka po kelis milijonus už šį projektą.
Naujas projektas
Tokios tuometinio projekto įgyvendintojo Jono Meko vizualinio menų centro aferos tyrimas perduotas prokurorams. Pastarųjų akiratyje naujus 7 mln. litų sumanyta „įsisavinti” per savivaldybės įmonę „Vilniaus planas”.
Pastaroji įmonė pateikė prašymą Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) leisti neskelbiamų derybų būdu iš „Zaha Hadid Architects Ltd.” pirkti muziejaus architektūrinį projektą ir vykdymo planą. VPT patarėja Aušra Pocienė teigė, kad minėtas prašymas tarnyboje dar neišnagrinėtas, mat pareiškėjo reikalauti papildomi duomenys.
7 - Tiek mln. litų jau sukišta į neįgyvendintą Gugenheimo projektą ir tiek pat sumanyta „įsisavinti” naujuoju projektu
340 - Tiek mln. litų buvo įvertintos Gugenheimo statybos
598 - Tiek mln. litų Vilniaus savivaldybė skolinga kredito įstaigoms.
Krescencijus STOŠKUS - filosofas:
Tai yra absurdas ir jis nuolat kartojasi tik dėl to, kad kai kurie žmonės turi valdžią ir galimybę prieiti prie žmonių pinigų. Dar kadaise vykęs Gugenheimo projektas jau suvalgė 7 milijonus litų savivaldybės lėšų. Tai dabar jie, matyt, nori užbaigti tą procesą, nes kažkam tie pinigai yra reikalingi, o lengviausia tai padaryti ir apkrauti mūsų pečius. Jeigu, kaip jie tvirtina, stato patys iš verslininkų ir kitų investuotojų lėšų, tai kyla vietos klausimas. Galbūt pasirinkta vieta būtų kitam projektui paskirta. Tačiau keliamas klausimas „kodėl ne?” su atsakymu „tegu”. Bet, kaip žinoma, viskas pas mus vyksta atvirkščia gaidele.
Kažkokiu stebuklingu būdu skolos tik didinamos, o ne mažinamos. Jau daugybę kartų kalbėta, į kokias skolas Vilniaus miesto savivaldybė pasinėrusi.
Kaip įmanoma per tokią instituciją, kur veikia ir taryba, prastumti tokį projektą. Net neabejoju, kad žmonės priešinsis tokiam lėšų švaistymui. Tai galų gale ir su kultūriniu, ir visuomeniniu interesu nesutapatinami dalykai. Pavadinimo keitimas yra akivaizdus gudravimas, kadangi tas Gugenheimas ne visiems toks patrauklus kaip kadaise. Žmonės matė, kad nebus eksponuojami dideli meno turtai.
Jei iš tikrųjų Lietuvoje būtų pastatytas absoliučiai komercinis kultūrinis statinys, kai valstybė neprisideda jokiomis lėšomis, būtų šaunu. Tačiau kaip dieną aišku, kad iš tokio dalyko jie neišgyvens.
Juk lankomumas ir šiuolaikiniuose muziejuose nėra didelis. Jokia paslaptis, kad sunku pritraukti publikos dėmesį tokiems dalykams. Tad nemanau, kad apsimoka ir verta įgyvendinti šį projektą.
Juo labiau skolinamasi ateinančių kartų sąskaita, o tai jau šiurpą keliantis dalykas. Akivaizdu, žaidimas tęsiamas tik dėl to, kad kažkam nepalanku prarasti kadaise investuotus pinigus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą