Lietuvos knygų platintojų duomenimis, šiais metais knygų pardavimai išaugo apie 40-70 procentų, tačiau džiūgauti, kad tautiečiai tampa kultūringesni, atsigręžia į tikrąsias vertybes nevertėtų. Perkamiausių knygų topai rodo, jog skaitytojai ieško ne estetinių literatūrinių išgyvenimų, o lengvo
atsipalaidavimo, greito dvasingumo, verslo sėkmės, fizinės ir psichinės sveikatos receptų.
Pardavimai auga
Knygų kainos šiais metais išaugo apie 10 procentų, tačiau didieji šalies knygų platintojai trina rankas ir energingai plečia savo veiklą.
Knygų leidybos ir prekybos grupei Baltijos šalyse "Alma littera" priklausančio knygynų tinklo "Pegasas" apyvarta per šių metų I-ąjį pusmetį padidėjo 66 procentais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pirmų šešių mėnesių apyvarta šiais metais viršijo 11 mln. litų sumą. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos ji viršys 30 mln. litų. Šiuo metu tinklui priklauso 26 knygynai penkiolikoje Lietuvos miestų, tarp jų 2 Klaipėdoje. Šiais metais ketinama atidaryti dar 4-5 "Pegaso" knygynus, o iki 2009 metų pabaigos tinklas planuoja turėti 35 knygynus.
Knygynų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė "Vagos prekyba" per pirmą šių metų pusmetį gavo 10 mln. litų pajamų, tai 25 procentais daugiau negu per tą patį laikotarpį 2007-aisiais metais, kai pajamos siekė 8 mln. Lt. Šiuo metu knygynų tinklui "Vaga" priklauso 34 knygynai,trylikoje Lietuvos miestų, tarp jų 3 Klaipėdoje. Per I-ąjį šių metų pusmetį "Vagos" knygynus aplankė daugiau nei 386 tūkstančių pirkėjų.
Tris knygynus didžiausiuose Lietuvos miestuose turintis "Baltų lankų knygynas" taip pat džiaugiasi šiais metais 40 procentų išaugusiu knygų pardavimu. Vien Klaipėdos "Baltų lankų" knygyne per mėnesį šiais metais apsilanko apie 10 tūkstančių žmonių. Pasak šio knygyno direktorės Vaidos Federavičienės, knygų pirkėjų skaičius lyginant su praėjusiais metais yra sumažėjęs, tačiau apie 10 Lt padidėjo pirkinių krepšelis.
Skaityti - madinga
Knygynų tinklo "Pegasas" vadovas Mindaugas Balčiūnas mano, kad skaitytojų gretos sparčiai auga todėl, kad žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti savišvietai.
"Manau, kad šioms tendencijoms labiausiai įtakos turi sustiprėjusi leidėjų konkurencija ir dėl to stipriai išaugęs knygų pasirinkimas - šiandien kiekvienas skaitytojas iš leidinių gausos tikrai gali išsirinkti savo pomėgius ir skonį labiausiai atitinkančią knygą. Be to, 2008-uosius paskelbus Skaitymo metais, daugiau dėmesio skaitymui skiria žiniasklaida.Knygynuose, bibliotekose ir kitose erdvėse vyksta įvairus renginiai, kurie taip pat žmones skatina pasirinkti laisvalaikį su gera knyga", - svarstė M. Balčiūnas.
"Vagos prekybos" direktorė Aušra Valavičienė mano, kad skaitytojų nusigręžimas nuo knygos buvo laikinas reiškinys, susijęs su kompiuterių atsiradimu. "Tačiau praėjus laikui žmonės pamatė, kad kompiuteris neatstoja knygos. Kompiuteris dabar asocijuojasi su darbu, o knyga su poilsiu, malonumu. Labai svarbų vaidmenį vaidina ir knygų reklama. Atlikę savo pirkėjų apklausą, pamatėme, kad knygos pasirinkimą dažniausiai lemia draugų, pažįstamų rekomendacijos. Tai rodo, kad knygų aptarimai yra tapę svarbia žmonių bendravimo forma, mada", - svarstė pokalbininkė.
Klaipėdos "Baltų lankų" knygyno direktorė Vaida Federavičienė daro prielaidą, kad žmonės knygų griebiasi dėl to, kad pavargo nuo gyvenimo tempo, stresų, nusivylė kitomis pramogomis. Tuo, pasak pokalbininkės galima paaiškinti stiprų psichologinės literatūros išpopuliarėjimą.
V. Federavičienė sutinka su nuomone, kad knygų pirkimas tapo madingas kaip investicija į save ir vaikus bei kaip dovana. "Anksčiau dovanoms būdavo perkami daugiausiai albumai, ar specialiai dovanoms skirtos gražiai išleistos knygos. Dabar žmonės vis dažniau konsultuojasi su knygininkais, rinkdamiesi dovanoms arba sau vertingus grožinės literatūros kūrinius", - pasakojo "Baltų lankų" knygyno Klaipėdoje direktorė.
Topuose - popliteratūra
Pasak knygų pardavėjų, klaipėdiečių literatūrinis skonis nesiskiria nuo kitų šalies gyventojų. Topų viršūnėse dominuoja psichologinė, patarimų literatūra: A. Carr "Lengvas būdas mesti rūkyti", R. Sharmos knyga "Vienuolis, kuris pardavė "Ferrari", J. Murphio "Jūsų pasąmonės galia", Olego Lapino psichologinės knygos.
Skaitytojai graibsto tarptautinius bestselerius. Absoliučius kelių metų rekordus muša Paulo Coelho knygos, "Haris Poteris", Sandros Brown trileriai, Jodi Picoult knygos.
Naujos knygų pirkimo tendencijos, pasak knygininkų, yra istorinės, politinės literatūros populiarumas, sugrįžimas prie klasikos - skaitytojai perka A. Sent-Egziuperi "Mažąjį princą", komiksų knygelių išpopuliarėjimas.
Visi trys kalbinti knygynų vadovai pasidžiaugė, kad perkamiausių knygų topuose laikosi ir atsiranda lietuvių autoriai - J. Ivanauskaitės "Odė džiaugsmui", Z. Stankaus "Kaip tampama albinosais". Nors ir brangus vos pasirodęs, iš populiariausių knygų sąrašo nekrenta Marius Jovaišos fotoalbumas "Neregėta Lietuva".
"Muilas" sielos dėmėms
Pakalbintų psichologų nuomone, jų profesinės literatūros populiarumą lemia tai, jog anksčiau tokio pobūdžio knygos nebuvo leidžiamos ir tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės, praradę vertybinę orientaciją ieško atsakymų knygose - kaip tikrųjų tiesų saugotojose.
"Deja, jeigu būtų parašyta tokia knyga, kuri duotų atsakymus į visas mus slegiančias problemas - tai jos autorius būtų milijardierius ir psichologo profesija nebūtų reikalinga",- nusijuokė viena psichologė.
Pokalbininkė pridūrė, kad ir pati skaitanti profesinę literatūrą, ir labai džiaugiasi, kad ji verčiama ir leidžiama lietuvių kalba.
"Tačiau reikia pastebėti, kad profesionaliai parašytų, suteikiančios vertingų žinių psichologinių knygų - nėra daug. Dominuoja ir skaitomiausia yra "muilinė" literatūra.
"Greito vartojimo dvasingumas"
Dr. Rimantas Kmita, literatūrologas
"Vartotojiškumas Lietuvoje auga, todėl auga ir knygų perkamumas, nes knyga - taip pat prekė. Tačiau tai, kas perkama, kas populiaru - ne literatūra, o socialinis reiškinys. Nustebčiau, jei žmonės pradėtų pirkti Džoiso ar Borcheso knygas. Rimta literatūra - nėra masiškai skaitoma. Į topų viršūnes įsiveržia tie autoriai, kurių kūryba atitinka vartotojiškos kultūros poreikius, kurių knygos atsiranda reikiamoje vietoje, reikiamu metu. o kai patenki į viršūnes - išeiti iš jų nėra lengva. P. Coelho fenomenas, mano manymu susijęs su greito vartojimo dvasingumu. Truputis egzotikos, mistikos, Rytų, dvasinių kelionių,paprastas, primityvus stilius, kad tik nereikėtų susimąstyti, medituoti prie teksto - tokia yra populiaraus teksto idealogija, reikalinga šių dienų skaitytojams.
Kitas knygų pirkimo motyvas yra tai, jog populiarios knygos, kaip ir garsių režisierių spektakliai tampa tam tikro socialinio sluoksnio žmonėms, privalomu kultūriniu kapitalu. Jeigu tu neskaite P. Coleho ar S. Braun knygų - su tavimi nėra apie ką kalbėti. Šiais knygas tiesiog privalu turėti, kaip kad sovietmečiu buvo privalu turėti pasaulinės literatūros biblioteką".
Daugiausiai skaito jaunos moterys
2008-uosius metus paskelbus Skaitymo metais Kultūros ministerijos užsakymu 2007 metų pabaigoje buvo atliktas suaugusiųjų skaitymo įpročių tyrimas.
Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje skaityti mėgsta du trečdaliai visuomenės, vidutiniškai kartą per savaitę ar dažniau skaito kiek daugiau nei trečdalis respondentų. Moterys skaito dažniau ir daugiau nei vyrai.
Daug ir dažnai skaito 18-25 m. asmenys. Ši amžiaus grupė vyrauja tarp perskaitančiųjų 15 ir daugiau knygų per metus - tam tikrausiai nemažai įtakos turi ir tai, jog šio amžiaus žmonės dažniausiai mokosi, studijuoja, todėl yra priversti skaityti nemažai privalomos literatūros.
26-35 m. sulaukusiųjų skaitymo rodikliai - jau žemesni, o 46 m. ir vyresni respondentai beveik dvigubai dažniau nei jaunesni teigia neskaitantys niekada.
45 proc. respondentų - teigė nepirkę knygų per paskutinius 12 mėn. Tarp neskaitančiųjų vyrauja pensininkai ir vadovaujančias pareigas užimantieji. Vieni - neturi laiko knygoms, kiti - pinigų.
Daugiausiai ir įvairių leidinių (knygas, žurnalus, laikraščius) skaito žmonės, turintys aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
Populiariausius literatūros žanrus - romantinę literatūrą, detektyvus - vienodai mėgsta įvairaus amžiaus, išsilavinimo, turtinės padėties skaitytojai.
Profesinę literatūrą renkasi studentai ir aukštas pajamas (virš 1500 lt vienam namų ūkio nariui) gaunantys asmenys. Sudėtingesnę, galbūt todėl ir ne itin populiarią, literatūrą - dokumentiką, publicistiką, knygas apie meną - renkasi daugiausia aukštas pajamas gaunantys, aukštesnio išsilavinimo asmenys.
Įvairesnę literatūrą skaito moterys - jos mažiau domisi tik detektyvais, fantastine ir dokumentine literatūra.
Knygas skaitytojai dažniausiai renkasi jau žinodami, ko nori, labiausiai atsižvelgdami į knygos temą, kiek mažiau - į kainą, žinomą/mėgstamą autorių. Tokie veiksniai kaip nuolaidos, akcijos ir pan. daro įtaką tik nedidelės dalies respondentų pasirinkimui.
Knygas iš bibliotekų skolinasi vos 25 proc. gyventojų, tačiau bibliotekų lankytojų charakteristika (asmenys iki 25 m., didžiųjų miestų gyventojai) sutampa su daugiausiai skaitančių asmenų apibūdinimu.
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą