Itališko vaizdelio paslaptys

Itališko vaizdelio paslaptys

Thomo Manno sumanymas statytis vasarnamį Nidoje, vadinamojo itališko vaizdelio - kalvoto pamario peizažo fone, buvo įkvėptas ne tik unikalaus šio gamtos kampelio grožio: rašytojas ir pats buvo kilęs iš Šiaurės Vokietijos, iš pajūrio, kurį puikiai pažinojo. "Čia esu linkęs įžvelgti ir kitokių paskatų, kurios glūdi Nobelio premijos laureato konfrontacijoje su naciais", - sakė Lietuvoje viešintis Reinbeko (Vokietija) pilies kultūros centro vadovas Berndas M. Kraskė.

Šiandien, rugpjūčio 12-ąją - Th. Manno mirties dieną - rašytojo memorialiniame muziejuje Nidoje baigiasi kultūros savaitė "Juozapas Nidoje", kurios metu publika buvo kviečiama į parodą, filmų bei skaitymų vakarus, palietusius įvairias rašytojo gyvenimo temas - nuo kūrybos palikimo iki bendravimo su ne ką mažiau garsiais amžininkais - pavyzdžiui, Hermannu Hesse, bei gyvenimo drauge Katia Mann.

Renginių ciklo iniciatorius B. M. Kraskė - germanistas, tiksliau pasakius - mannistas, rašytojo kūrybos ir biografijos tyrinėjimams paskyręs ne vieną dešimtmetį, dirbęs Hamburgo universiteto moksliniu bendradarbiu, išleidęs šešetą knygų ir apie 200 straipsnių, skirtų Th. Manno gyvenimui ir kūrybai.

Į Nidą - ne vien grožio

Nidą antraisiais savo namais vadinantis svečias žavisi čia puoselėjamu rašytojo atminimu - Th. Manno statytame vasarnamyje veikiančiu memorialiniu muziejumi. Ir tiki, kad kultūra atveria duris tarptautiniam bendradarbiavimui.

"Mus gali skirti kalbos barjeras, tačiau žinau dvi kalbas, kurias moka visi - tai kultūra ir sportas. Kartu galima piešti, muzikuoti, žaisti krepšinį - kas, beje, artimiausiu metu ir laukia Lietuvoje, - šypsojosi pokalbininkas. - Šitaip statytis tautas siejančius tiltus yra lengviausia."

Vienas tokių "tiltų" yra Th. Mannas - anot B. M. Kraskės, tarptautinė, netgi multinacionalinė figūra, "didysis europietis". Atsižvelgdamas į rašytojo toliaregiškumą, pokalbininkas teigė manąs, kad šio pasirinkimas pasistatyti jaukų vasarnamį Kuršių marių pakrantėje nebuvo vien akimirkos užgaida, įkvėpta sentimentų dailiam kraštovaizdžiui. B. M. Kraskė nuomone, Th. Manno iniciatyva buvo politinis manifestas.

XX a. pirmojoje pusėje Nida buvo labiausiai į šiaurės rytus nutolęs vokiškosios kultūrinės erdvės taškas. Kita vertus, netoliese, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje esančioje Rasytės (Rybačis) gyvenvietėje veikė sklandytojų mokykla. Čia, pokalbininko teigimu, be kita ko, buvo rengiami ir lojalūs nacių kadrai.

"Tai visuomet buvo daroma atokiau nuo Vokietijos centro... Šiais laikais kalbame apie teroristinius susivienijimus. Žinoma, tapatinti skirtingų laikotarpių reiškinių negalima, tačiau paralelių esama", - minėjo B. M. Kraskė.

Th. Mannui pastačius Nidoje vasarnamį, yra pasitaikę ir provokacijų - kartą kažkas į pašto dėžutę įmetė apdegusį romano "Budenbrokai" egzempliorių. "Tai padarė tikrai ne vietos gyventojai, o Rasytėje rezidavę vokiečiai", - teigė B. M. Kraskė.

"Prieš nacionalsocializmą nesyk pasisakęs Th. Mannas 1929-aisiais gavo Nobelio premiją ir pirmąkart atvyko atostogų į Nidą. Sutapo taip, kad po metų Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija su Adolfu Hitleriu priešakyje rinkimuose surinko kur kas daugiau nei iki tol balsų ir tapo antrąja stipriąja partija parlamente, - sakė pokalbininkas.

- Tuo metu Vokietija išgyveno situaciją, kuri šiandien pažįstama daugeliui Europos valstybių - radikalams kelią į valdžią atveria nebūtinai triuškinantis populiarumas, bet žemas rinkėjų aktyvumas. Man atrodo, galiausiai Vokietija išmoko šią pilietiškumo pamoką. Tačiau pasižvalgius po aplinkines šalis, kur radikalai išsikovoja vis stipresnes pozicijas, akivaizdu, kad tai taikoma dar ne visai Europai."

Nuo pažinčių iki kultūros savaitės

Aktyvus ir entuziastingas kultūros propaguotojas B. M. Kraskė ilgiau kaip ketvirtį amžiaus vadovauja Reinbeko pilies kultūros centrui. Šioje kultūros įstaigoje, įsikūrusioje Hamburgo prieigose, per metus surengiama vidutiniškai 200 renginių. Tarp jų - ir Lietuvių kultūros savaitė.

Germanistas B. M. Kraske Lietuvoje surengė jau trečiąją Th. Manno savaitę.


Pokalbininko bičiulystė su Lietuva užsimezgė atsitiktinai. "Apie 1990-uosius mano draugas verslininkas Rudolfas Zahnas pradėjo į jūsų šalį vežti labdaros siuntas. Be to, Vokietijoje dažnai svečiuodavosi profesorius Vytautas Landsbergis, apie 1992-1993 metus kartu surengėme Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą parodą. O pats Lietuvoje pirmąkart apsilankiau apie 2000-uosius", - prisiminė B. M. Kraskė.

2004-aisiais Reinbeke jo pastangomis buvo surengta pirmoji Lietuvių kultūros savaitė, kurios metu publikai pristatyta Nidos dailininko Eduardo Jonušo bei kitų menininkų iš Vilniaus bei Kauno darbų paroda. Po ketverių metų į Vokietiją nuvyko jau kita kuriančių lietuvių delegacija.

Tuomet Th. Manno memorialinio muziejaus Nidoje direktorė Vitalija Jonušienė B. M. Kraskei pasiūlė surengti čia renginių savaitę vokiečių turistams rašytojo mirties metinių proga.

Šiemet tokia savaitė surengta jau trečiąkart. Kartu su pokalbininku į Nidą atvykę jo bendražygiai - Thomas Heldas ir Eva-Maria Kraske - talkino jam literatūrinių skaitymų metu.

"Kitąmet išeinu į pensiją. Tad tolesnius projektus turėtų plėtoti mano darbus perimsiantys žmonės, - šypsojosi B. M. Kraskė. - Vis dėlto tikiuosi ir pats paorganizuoti, juolab kad turiu daug kontaktų Lietuvoje."

Th. Mannas vietoje indėnų

Meilę literatūrai B. M. Kraskė puoselėjo nuo vaikystės. "Nuo mažens mėgau skaityti ir skaitydavau labai daug. Žinoma, dažniausiai rinkausi tai, ką gyrė kiti: Karlą Majų ir panašias knygas, - kelių kartų mėgstamas indėnų istorijas prisiminė pokalbininkas.

- Atsitiktinai man į rankas pakliuvo Th. Manno knyga "Tonio Kriogeris". Tada buvau vienuolikos ar dvylikos, ir beveik nieko nesupratau... Bet išsyk pastebėjau kokybinį skirtumą tarp šios ir anksčiau skaitytų knygų. Staiga visa kita nustojo mane dominti, toliau mėginau skaityti Th. Manną, Franzą Kafką ir Hermanną Hessę. Žinoma, suvokiau nedaug. Bet entuziazmas nedingo, ir laikui bėgant šių autorių knygos man darėsi vis įdomesnės."

Th. Manną reikšmingiausia vokiečių literatūros figūra vadinantis germanistas akcentavo, kad svarus vaidmuo, tenkantis rašytojui, yra ne tik jo literatūrinių nuopelnų išdava. "Daug lėmė ir jo asmenybė. Th. Mannas yra Vokietijos vizitinė kortelė kaip pagrindinis Hitlerio antagonistas. Jis - simbolinė vieningos Vokietijos figūra", - sakė pokalbininkas.

B. M. Kraskės teigimu, vokiškai kalbančiose šalyse iki šiol leidžiama šimtai knygų apie Th. Manną. "Augant kiekybei, žinoma, nukenčia kokybė, - taktiškai šypteli jis. - Aišku, dauguma prieinamiausių šaltinių jau išsemta, tačiau erdvės tyrimams vis tiek gali rasti. Kai išeisiu iš darbo, tikiuosi skirti jiems dėmesio."

Raktažodžiai
Sidebar placeholder