Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliai "Vorusnėlė" ir "Alka" pakvietė lietuvininkus į kompaktinės plokštelės "Jau saulelė" pristatymą, įvykusį Muzikos centro koncertų salėje. Buvo rodomos spektaklio pagal mūsų literatūros milžino K. Donelaičio poemą "Metai" ir Mažosios Lietuvos foklorą ištraukos.
Naujoje teatralizuotoje 4 dalių dviejų folkloro grupių programoje nauju aspektu jungimas autentiškas Mažosios Lietuvos folkloras su K. Donelaičio poemos "Metai" tekstais. Programos ašis - Donelaičio kūryboje iškeltas Dievo, gamtos ir žmogaus vienybės principas. Aktyvi Mažosios Lietuvos liaudies kūrybos propaguotoja, KU docentė, daktarė, scenarijais autorė ir režisierė Dalia Kisieliūnaitė į poemą žvelgia kaip į Mažosios Lietuvos epą, su didele įtaiga išryškinantį pamatines vertybes, kurios, kultūrinių tradicijų rūbu apvilktos, atskleidžia etinio regiono nacionalinį savitumą. Todėl čia į vientisą audinį suaudžiami poemos tekstai, liaudies dainos, instrumentinė muzika, papročiai ir liaudiškos kilmės Mažosios Lietuvos protestantų giesmės. Mažosios Lietuvos žmogui baltiška pasaulėjauta ir krikščioniška pasaulėžiūra sudaro neišardomą vienį, kuriam gamtos ciklas yra jo fizinės ir dvasinės egzistencijos variklis, darbas teikia ne tik pragyvenimą, bet ir palaimą, o santykiai bendruomenėje reguliuojami tradicijų ir krikščioniškos moralės principais.
Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, du puikūs, profesionalūs kolektyvai, "Alka" (vadovė Vida Morkūnienė) ir "Vorusnėlė" (vadovė Dalia Kiseliūnaitė) parengė įstabią poetinę muzikinę programą. Nors Donelaičio kūrinija dvelkia brangia praeitimi ir yra tapusi muziejine vertybe bei kultūros paminklu, su skoninga išmone ir režisūrine nuovoka pastatytas spektaklis atveria naujas erdves, prasmes ir sukuria gyvą, turiningą Mažosios Lietuvos gyvenimo paveikslą. Spektaklyje vieną pagrindinių vaidmenų atlieka du evangelikų kunigai - Jonas Liorančas ir Mindaugas Kairys. Dauguma aktorių ir visi "Vorusnėlės" vaikai aprėdyti Elenos Matulionienės sukurtais drabužiais; ji kūrė ir scenografiją. Choreaografinės kompozicijos - Jūratės Čepaitės. Instrumentinės grupės vadovas - J. Petrauskas, liaudies instrumentų restauruotojas ir atkūrėjas - A. Butkus. Spektaklyje mes girdėjome kankles, psalterius, cimbolus, smuikus, ragus, daudytes ir dūdmaišį.
O žiūrėdami naująjį spektaklį, tapusį Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos kultūriniu reiškiniu, mes tarsi drauge su iš XVIII amžiaus gadynės atžengusiais būrais išgyvenome visų metų laikų metamorfozę - su darbais, vargais ir džiaugsmais. Išvydome Dievo galybę ir tai, kas "paukštelių balsuos yr didei stebuklinga", pasijuokėme iš amžinų žmonelių griekų, "šūtkų" ir paklydimų. Anot Donelaičio poemos veikėjo kunigo žodžių, "kožnas viens žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams ir vargingai užgimdams tikt pumpurą rodo, ik po tam tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs auga be rūpesčių, kasdien iš pumpuro kopdams. Ale su viena diena žiedelis dar nesirodo, bet reik daug dienų, ik pumpuras jo prasilukštin ir savo paslėptą grožybę visą parodo". O kas nematė spektaklio, įsigiję kompaktinę plokštelę "Jau saulelė" praturtins savo pasaulėjautą, galės pasimokyti sakralių giesmių ir sukraus savo kūrybos pumpurą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą