Joana - raganiško muzikinio nuoviro kūrėja

Joana - raganiško muzikinio nuoviro kūrėja

Pažintis

Lietuva dar gyva. Ir mes dar gyvi, nes turime talentingų žmonių, kurie, deja, nenorėdami būti sudeginti ant laužo čia, sielo-vedlio skatinami išvyksta į užsienį. Ir jiems sekasi. Vienas iš pavyzdžių - Didžiosios Britanijos grupė "Joana And The Wolf", įkurta lietuvės Joanos Mikalauskaitės.




Grupės įrašais rūpinasi leidybinė firma priklausanti EMI. "INDY Awards" apdovanojimuose, į kuriuos pretendavo 43 tūkstančiai Anglijos kolektyvų, grupė buvo apdovanota kategorijoje "Best New wave/Progressive act". Jų dainas prodiusuoja Jim Abbiss, kuris taip pat dirba su tokiomis žvaigždėmis kaip "Placebo", "Suede", "Arctic Monkeys".


Visa tai pasiekė į Londoną prieš trejus metus išvykusi lietuvė Joana - vokalistė bei dainų kūrėja - ir jos suburtų talentingų bendraminčių kompanija.


Joana, pradėkime pasakojimą apie tave nuo Adomo ir Ievos - tai yra nuo Lietuvos. Koks tavo gyvenimas buvo čia?


Gyvenau kaip ir visi, studijavau, o svarbiausia - baisiai daug svajojau. Mokytojai, perskaitę rašinėlius apie mano įsivaizduojamą ateitį, turbūt galvojo: "Na, tegu svajoja, gyvenimas vis tiek bus kitoks". Bet man tai buvo nė motais. Nuo vaikystės - chorai, po to mokyklinės grupės, vėliau bliuzo kolektyvai. Kai nusibodo groti "koverius", pradėjau įrašinėti dainas su savo broliais. Apsigyniau bakalaurą Vilniaus universitete, bet pagalvojau, jog su tokiais tempais ir profesore tapsiu, o muzika liks tik hobis. Tą pačią dieną pranešiau, kad metu studijas. Po pusės metų išskridau į Londoną.


Išvažiavai, turėdama tikslą išgarsėti?


Manau, brandinau tą mintį pakankamai ilgai, nuo vaikystės. Paauglystėje rašiau dainas tik anglų kalba. Dabar šypsausi prisimindama, kokia užsispyrusi buvau. Niekas nesuprato, kokio velnio aš dainuoju vien angliškai. Keista, juk man pačiai be galo svarbūs dainos žodžiai. Matyt, tuomet vyko pasąmoningas ruošimasis ateičiai.


Galima sakyti, kad nenorėjai lengvai tapti "kažkuo" Lietuvoje, o rizikavai ir išvykai? Pabandyk įsivaizduoti, ar su dabartine muzika galėtum būti populiari gimtinėje?


Pagrindinis prioritetas man - ne kur aš busiu populiari, o kur aš galėsiu daryti tai, ką iš tikrųjų noriu. Kas žino, gal ir galėčiau tapti populiaria Lietuvoje? Bet ar tikrai galėčiau rašyti tokią muziką, kokią dabar rašau, ar rasčiau muzikantų ir ar bent viena leidybinė firma rizikuotų tai išleisti?.. Lengva Lietuvoje nebuvo. Ypač girdėti, jog esi labai talentinga, bet "čia Lietuva ir dainas teks sušvelninti". Daug kam galiu ryžtis, tik ne kompromisams. Ypač jei tai kvepia savo pirminių idėjų ir pajutimų išdavyste. Čia, Anglijoje, žiauri konkurencija. Bet jei jau mane ima kokia nors leidybinė firma, tai su tokia muzika, kokią rašau. Arba neima visai.


Pasakyk receptą visiems talentingiems jaunuoliams, svajojantiems tapti įžymiems - kaip reikia prasimušti Didžiojoje Britanijoje?


Aš toli gražu nesu įžymi, tad ir recepto neturiu. Bet viena dalyką žinau tikrai - jei kas nori dirbti Vakaruose, tegu neapsigauna, neva pasieksiu kažką Lietuvoje, o tada jau į Vakarus. Tokio varianto dar neteko sutikti, nes čia visai kitoks mechanizmas. Jei nori prasimušti - važiuok. Man tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tad teko krautis lagaminus, o kadangi tiltų atgal nebuvo, tai nori nenori laikaisi ir žiūri tik į priekį. Gal tai ir yra paslaptis - neturėti atsarginių variantų.


Tavo grupės pasiekimai išties nemaži, bet kodėl apie tave nieko nežino Lietuva?


Pati buvau slapukė. Nesinorėjo, kad laikraščiai apie mane rašytų vien todėl, kad esu lietuvaitė Londone. Didžiojoje Britanijoje nenauduoju savo pavardės, nes man gaila žiūrėti, kaip jie laužo liežuvius. Naudoju savo sceninį vardą Joana Glaza. Pati Lietuvai nebesu tokia reikli. Manau, kad labai nedaug lietuvių žino tuos pačius "Arctic Monkeys"... Gal ir aš nežinočiau, jei būčiau gyvenusi Lietuvoje.


Dar vienas faktas. Grupei "Kasabian" padėjai įrašyti titulinę albumo "Empire" dainą. Kaip manai, kuo patraukei šias įžymybes?


"Kasabian" nariai buvo atėję su prodiuseriu J. Abbiss į mano koncertą. Iki galo nesuvokiau svarbos viso to, kas darėsi toliau. Jiems labai patiko mano balsas ir jie paprašė manęs padainuoti jų kūriniui. Įrašas tapo tokiu romantišku nuotykiu... Mergaitė iš Vilniaus... Naktį, Londone... Vienoje geriausių "Olympic" studijų su pigaus viskio buteliu - vietoj vaistų, nes baisiai kosėjau.


Tavo muzika turi kažką užburiančio. Kažką keisto, bet kartu ir velniškai patrauklaus. Turi raganiškų savybių, kurios padėtų kurti dainas?


Cha! Gal mano dainos is tikrųjų yra kaip raganiškas nuoviras, kuris vieniems bus kaip vaistai, gydys ir išlaisvins jų širdis, o kitiems tos pačios dainos bus per stiprios ir veiks kaip nuodai? Gal...


Viename interviu minėjai, kad vilkas tau yra laukiniškumas, vienatvė, o ragana - nepriklausoma moteris, kuri turi didžiulę intuiciją. Raganų bijoma, nes jos gyvena pagal savo širdies taisykles. Tu irgi tokia - plaukianti prieš srovę?


Taip, nors dažnai norisi pagaut srovę ir jai atsiduoti. Bet širdis šaukiasi kažko kito ir tuomet tenka brautis prieš, kitaip vidinis noras neduos ramybės. Man lengviau nueiti prieš visą pasaulį, nei prieš savo sielą. Blogiausia, kas mano manymu gali atsitikti, kai tavo vidinis balsas - vedlys - nutyla.


Tavo muzika kupina ekspresijos, eksperimentavimo. Ausis pasiekia keistai malonūs vokaliniai šuoliai, sąskambiai. Iš kur tai?


Iš išgyvenimų. Balsas yra kažkas stebuklingo. Jis taip tiesiogiai susijęs su mūsų vidumi ir kvėpavimu, kad mes išdainuojame tai, ką turime viduje. Mane anksčiau gąsdino, kad tam tikromis dienomis negaliu stipriai dainuoti ar nepaimu tokių aukštų natų. Po to supratau, kad kai išeisiu į sceną ir susitelksiu, viskas bus kitaip. Aš dainuoju vidine jėga, o ne technika. Jei pas mane ateitų ir paprašytų išmokyti dainuoti, sakyčiau: "Eik ir pradėk gyventi".


Girdėjau, kad scenoje būni basa. Tai ką nors reiškia?


Aha, tai kad neturiu normalių batų. Jie paprastai labai daug diktuoja ir per daug pasako apie laikmetį ar net žmogaus statusą. O kai esi scenoje, nori sukurti kažką nežemisko. Drabužį galiu persiūti ar perdaryt, su batais sunkiau.


Vasaros pabaigoje trumpam grįši į Lietuvą, kad pagrotumei festivalyje "B2gether". Lauki šio įvykio? Nebaisu, kaip tautiečiai priims?


Laukiu ir bijau. Tikrai bijau. Nors kita vertus, kas jau gali blogo atsitikt? Pomidorais užmėtys? Neišdrįs! Aš nors ir mažutė, bet kai esu scenoje - visus įbauginu ir užburiu.


Pabaigai pasakyk ką nors visiems tiems, kurie apie tave išgirdo pirmą kartą.


Pasiklausykit mano dainų svetainėje www.myspace.com/joanaandthewolf . Ir perduokit, prašau, linkėjimus pasiilgtai Baltijos jūrai!


Evelina ZENKUTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder