Architektūros istoriko, menotyrininko, humanitarinių mokslų daktaro Jono Tatorio per daugelį metų sukauptas vertingos istorinės medžiagos archyvas nuo šiol atviras visam miestui. Klaipėdos garbės pilietis jį perdavė saugoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Šia proga vakar muziejuje atidaryta paroda "Jonas Tatoris - gyvenimas Klaipėdai". Parodoje eksponuojami vertingiausi visą gyvenimą senojo uostamiesčio architektūros paveldo studijoms pašventusio J. Tatorio rinkinio eksponatai.
Atėjo laikas
"Supratau - jau laikas, - kad be jokio gailesčio išsiskyrė su sukaupta medžiaga, patikino J. Tatoris. - Mano kelrodis - Juliaus Būtėno knyga "Vincas Kudirka". Ją skaičiau ne kartą. Ir vis apsiašarodavau. Labai prasmingas šios knygos eilėraštis "Labora": "Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, vėlu juk prie darbo: nesėsi - nepjausi"... Kai daugiau kaip prieš metus pajutau šį sąstingį, kai pablogėjo sveikata, nutariau, kad atėjo metas perduoti savo archyvą. Viena vertus, kad visas tas turtas neišsibarstytų, antra vertus, kad šia medžiaga galėtų naudotis mokslo žmonės, studentija. Tikrai nebuvo gaila."
Rinkinyje - ir akvarelės
Iš J. Tatorio vertybių sudarytame fonde - nuo Klaipėdos miesto istorijos šaltinių, autorinių publikacijų, iki jo lietų akvarelių.
"Tai žemėlapiai, senieji Klaipėdos planai. Įvairūs spaudiniai, magistrato ataskaitos, sena literatūra apie Klaipėdą. Perdaviau muziejui dalį savo bibliotekos. Kitą dalį knygų padovanojau Klaipėdos savivaldybės viešajai bibliotekai. Rinkinyje yra ir įvairių senovinių miesto nuotraukų, piešinių, mano publikacijų. Kita medžiaga susijusi su atskirais žmonėmis. Pavyzdžiui, yra architekto Herberto Reismano, tarpukario metais Klaipėdoje suprojektavusio gana daug pastatų, archyvo dalis - brėžiniai, piešiniai. Taip pat fonde yra medžiagos apie įvairius miesto objektus, kuriuos esu tyrinėjęs. Pavyzdžiui, apie senąjį paštą Liepų gatvėje, geležinkelio stotį, įvairius kvartalus. Perdaviau ir savo akvareles. Gorbačiovo laikais mano gyvenime buvo savotiškas kūrybinis protrūkis - tapiau. Žinoma, akvarelės nėra labai profesionalios. Tematika - rezistencija, lageriai, priespauda, nerimas. Kiti darbai pasklidę per žmones."
Klaipėdos garbės pilietis sakosi nebandęs viso šio turto įvertinti pinigais. Pasak J. Tatorio, tai esą neįmanoma. "Kalbant apie akvareles, kai praeina kiek laiko po autoriaus mirties, darbai paprastai pabrangsta, - juokėsi jis. - Esu dalį darbų pardavęs. Bet apskritai savo akvarelių labai nesureikšminu."
Į Klaipėdą - po tremties
Klaipėda J. Tatoriui - širdžiai mielas ir artimas miestas, nors jo gimtinė - Biržų rajonas, Medeikių kaimas.
"Klaipėdoje prabėgo visas mano sąmojingas gyvenimas. Tai vienintelis man labai brangus miestas, kuriam atidaviau visas savo jėgas", - apie Klaipėdą sako jis.
Uostamiestyje ponas Jonas atsidūrė gana atsitiktinai. Iš pradžių nė nemąstęs apie architektūrą, menotyrą - svajojo būti jūreiviu.
"Klaipėdoje Smetonos laikais gyveno profesorius Ignas Prielgauskas: pianistas, kompozitorius, pedagogas. Mano teta, jo žmona, taip pat čia mokytojavo. Tad buvo šioks toks ryšys su Klaipėda, nors buvau kaimo vaikas. Kai lankiau gimnaziją, pajutau didelį potraukį jūrai. Norėjau tapti jūrininku. Priklausiau skautų organizacijai, vėliau perėjau į jūrų skautų gretas. Nedideliame ežerėlyje buriuodavome. Norėjau jūrininko profesijos mokytis užsienyje. Bet prasidėjo karas ir tokios galimybės nebebuvo. Tik vėliau atsirado potraukis dailei. O Klaipėdoje atsidūriau grįžęs iš lagerio. Galbūt todėl, kad po žiaurių išgyvenimų kupinų metų norėjosi gražesnės gamtos... Čia atvažiuoti mane pakvietė lagerio draugas Steponas Grybauskas. Jis buvo gyvenęs Klaipėdoje. Taip atsidūriau uostamiestyje ir pamilau šitą kraštą. Prigijau čia ir šiokį tokį pėdsaką palikau", - prisiminimais dalijosi J. Tatoris.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą