"Kai priartėji prie stebuklo - jis išnyksta"

Debiutas

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Mokomajame teatre parodyta A. Maleskos pjesė "Jasiek" pakvipo sensacija: ketvirto režisūros kurso studentė Ieva Deksnytė pirmoji šio fakulteto istorijoje vaidino
monospektaklį. Ir suvaidino taip, jog tikėjau po stalu tūnant mažylį Jaseką, su kuriuo aktorė ir kalbėjosi.

Ar pati esate mačiusi daug monospektaklių? Kaip vienas žmogus gali užpildyti scenos erdvę ir patraukti žiūrovų dėmesį?

Paliko įspūdį Puodžiūnaitės, Ivanausko monospektakliai. Sunku buvo įsivaizduoti, kaip vienas aktorius gali ištempti scenoje daugiau kaip valandą. Bet neįmanoma ir sudėtinga atrodo, kol nesusiduri. Kai pradedi dirbti, ima ir pavyksta. Aišku, ne kiekvieną kartą.

Girdėjau gandų, kad premjeros išvakarėse prapliupo ašarų liūtis. Ar dažnai pristingat drąsos?

Buvo ašarų. Radosi nepasitikėjimas savimi, o docentas Šimkus dar turi tokią taktiką - įgnybt prieš spektaklį. Ai, sako, viskas gerai: technika yra, mizanscenos išdirbtos, bet spektaklio nėra - ką darysim? Prieš tą naktį dar apsinuodijau. Buvo prastai.

Šiaip labai mažai ko bijau: gal naktį viena nenueičiau į kapines.

Režisūra - vyriška profesija. Tik vienetai moteriškių prasimuša...

Visą gyvenimą svajojau aktore būti, bet baigusi mokyklą, beje, ne pačiais geriausiais pažymiais, išsigandau ir pabėgau iš stojamųjų egzaminų. Vienus metus praleidau laisvėje, o paskui stojau į režisūrą, sau prisiekusi: jeigu nepasiseks, išvažiuoju į Naująją Zelandiją.

Tie aktoriai ir gatvėje, minioje nuolat stengiasi būti pastebėti, o ką tokio išskirtinio turi režisieriai?

Jie privalo būti analitiški, intelektualus, nes režisierius - pedagogas ir psichologas, aprėpiantis daugelį gyvenimo sričių. Juk jis preparuoja žmogaus pasąmonę, turi išmanyti tarpusavio santykius.

Aišku, vien studijų erudicijai neužtenka; iš ko jos semiatės?

Iš kur tik galiu. Padeda net sportiniai šokiai, kuriuos esu pamėgusi, knygos, kinas ir elementari gyvenimiška patirtis. Važinėjausi po pasaulį ir dirbau viską: skyniau braškes, buvau dangoraižių viešbučių kambarine... Kol kas moku tik anglų kalbą, bet tikiuosi išmokti ispanų.

Į Klaipėdą studijuoti atvykote iš Kauno, kokį antspaudą uždėjo pačiai "laikinoji sostinė"?

O, visi kurso draugai prilipdė "kavianskos" etiketę, - juokiasi. - Nors aš labai stengiuos tokia nebūti. Taip, Laisvės alėja - kaip podiumas; kaskart, ten marširuodama, jau ties Soboru dūsauju: Dieve, kaip čia nyku, kokia tuštybė... Na, nelimpa man tas miestas.

Andrius Mamontovas, suvaidinęs Hamletą, prasitarė, kad teatre vieni draskosi, ardosi, kiti ateina pažiūrėt, kaip šie kankinasi... Ko ten eit?

Kai buvau vaikas, man teatras buvo tikslas, būsimas mano gyvenimas, mano duona, mano šaltinis. Dabar - tai yra mano darbas. Kai labai priartėji prie stebuklo - jis išnyksta. Negerai, bet dabar man norisi visiškai pakeist specialybę, mestis į filologiją ar kur. Baisiausia, kai nematau prasmės, klausiu savęs: kam aš tai darau, ir nerandu atsakymo. Galbūt aš stipri režisierė nebūsiu, nes jais tampa vienetai, genijai... Galvoju, gal galėčiau gyvent iš renginių režisūros? Teatrui, žinoma, visą gyvenimą būsiu ištikima. Bet atsikandau...

Koks jūsų mėgstamas režisierius?

Oskaras Koršunovas daug dalykų išgalvoja, išranda, kas kitam į galvą nešautų, bet jo teatras - komercija. Tumino teatras patinka, nes tai aktoriaus teatras, ir jame vaidina mano mylimiausi aktoriai. Ypač mėgstu Cicėną, Latvėnaitę.

Ar studijos davė ką apčiuopiama?

Žinoma! Mane pakeitė 360 laipsnių kampu. Atvažiavau idealistė: teatras, scena, režisūra! Po pusmečio dėdstytojas Šimkus nuleido ant žemės. Pamatėm, kaip viskas vyksta iš teisų, visą teatro virtuvę, ir kaip sunku yra barstyt tą druską, cukrų, pipirus.

Čia tas pats mokslas, kaip kokia chirurgija, tik galioja mūsų taisyklės. Iš arogantiškos mergaitės tapau ramiu žmogumi.

Studijų metais paprastai trenkia meilė it perkūnas...

Baigiant pirmą kursą stipriai trenkė ir mane. Labai nusvilau, gaila, neišvažiavau į užsienį studijuot, nes kaip arkliui akidangčiai buvo uždėti, nieko nemačiau, tik tą žmogų. Bet ta patirtis brandina, tai man buvo geras spyris į užpakalį.

Kas jums gyvenime svarbiausia?

Norėčiau, kad mano gyvenimas būtų harmoningas. Noriu šeimos ir daug daug keliauti... Dar galvoju apie magistratūrą, gal pastudijuot kokią rekreaciją.

Laisvalaikiu lankau šokius, susitikinėju su draugais, kartais, guliu vonioje su knyga, užeina noras išdulkint kilimą vidury nakties. Su draugu važinėjam dviračiais po Lietuvą. Studijos - geriausi metai gyvenime.

Ivona ŽIEMYTĖ