Kasparas Uinskas: "Groti Lietuvoje - didelis džiaugsmas ir malonumas"

Lietuvoje su soline programa koncertavote prieš daugiau nei dvejus metus. Kas per šį laikotarpį Jūsų kaip solisto gyvenime pasikeitė?

Per tuos keletą metų mano gyvenime įvyko išties nemažai nuostabių dalykų, kurie užaugino mane ir kaip menininką, ir kaip žmogų. Pastaruosius metus daug laiko ir pastangų skiriu savo solinei karjerai, todėl labai džiaugiuosi, kad su pasirodymais jau turėjau galimybę koncertuoti svarbiausiose pasaulio koncertų salėse, kuriose groti tikriausiai yra visų atlikėjų svajonė. Tai ir žymioji Niujorko "Carnegie Hall", ir Berlyno filharmonija, Londono "Wigmore Hall" ir daugybė kitų nuostabių salių. Debiutai tokiose reikšmingose vietose, kuriose kasdien koncertuoja pasaulinės žvaigždės, man kaip atlikėjui, buvo tikras iššūkis. Džiaugiuosi, jog koncertai susilaukė didelės sėkmės ir buvo labai gerai priimti tiek publikos, tiek ir kritikų. Koncertas Berlyno filharmonijoje buvo įrašytas profesionaliai ir visai neseniai pasirodė DVD įrašas, kurį artimiausiu metu planuoju pristatyti visuomenei.

Per šiuos keletą metų taip pat nemažai teko koncertuoti su orkestrais bei kamerine programa. Kaip svarbų įvykį norėčiau išskirti ir šią vasarą vykusį pirmąjį "Naujosios muzikų kartos" vasaros festivalį - esu jo meno vadovas ir sumanytojas. Daug įvykių, kuriuos apibendrintai galėčiau įvardinti - muzika.

Šį kartą Lietuvos publikai parengėte labai įvairiaspalvę ir virtuozinę solinę programą. Papasakokite apie ją daugiau.

Solinis rečitalis - atlikėjui pati intymiausia koncerto forma, leidžianti per atliekamus ir savo išrinktus kūrinius tiesiogiai bendrauti su klausytojais. Man arčiausiai širdies yra romantinė muzika, kurioje išreikštos stipriausios ir gražiausios žmogaus emocijos bei aistros, todėl šalia J. S. Bacho koncerte skambės keturių romantikos genijų muzika. Tikiu, kad kiekvienas klausytojas šiuose kūriniuose atras kažką artimo sau.

Pirma dalis prasidės šviesiąja ketvirtąja J. S. Bacho partita, po kurios seks vienas įspūdingiausių vokiškojo romantizmo fortepijoninių kūrinių - R. Schumanno "Simfoniniai etiudai". Antra dalis susidės iš trijų slaviškojo romantizmo "milžinų" - S. Rachmaninovo, F. Chopino ir A. Skriabino muzikos.

Nemažai laiko praėjo, kol sudėliojau programą. Ji bus tarsi kelionė per žmogaus emocijas: nuo absoliučios šviesos iki didžiausių audrų ir aistrų. Šią programą iš karto po koncertų Lietuvoje atliksiu ir užsienio salėse.

Daugiausiai koncertuojate užsienyje?

Labai džiaugiuosi, kad koncertuoju užsienyje. To, manau, turi siekti kiekvienas jaunas atlikėjas iš Lietuvos. Visas klasikinės muzikos gyvenimas būtent verda didžiosiose užsienio šalyse, todėl atlikėjui labai svarbu įsijungti į tą ratą, sulaukti tarptautinio pripažinimo. Lietuva, deja, labai maža šalis, turinti vos kelias koncertų sales su padoriais instrumentais. Tad viena priežasčių, kodėl retai čia pasirodau, tikriausiai yra ta, jog tiesiog nepakanka erdvės dažnai koncertuoti. Nors, prisipažinsiu, groti čia man visada yra didelis džiaugsmas ir malonumas.

Su "Naująja muzikų karta" į klasikinės muzikos koncertus Lietuvoje siekiate pritraukti žmones ir ypač jaunimą. Ar situacija šioje srityje išties yra grėsminga?

Deja, tenka pripažinti, kad taip... Žmonės mūsų šalyje kažkodėl bijo atsiverti šiai muzikai, vengia išgirsti. Galbūt nepakanka edukacijos, galbūt dar kažko... Apskritai kultūra mūsų šalyje yra nustumiama į šalutinį planą, kai Vakarų Europos valstybėse žmonės vertina kultūrą kaip vieną svarbiausių šalies pamatų.

Savo veikla stengiuosi patraukti klausytojus ateiti į klasikinės muzikos koncertą ir nors kartą gyvenime išgirsti muziką ir jos grožį. Tam tikrai nereikia baigti jokio specialaus išsilavinimo, taip kaip nereikia baigti universiteto, jog mokėtumėte mylėti, džiaugtis ar verkti.

Prieš keletą mėnesių koncertavau Krokuvoje ir mane maloniai nustebino šiame mieste vykdoma programa. Kiekvieną mėnesį Krokuvos filharmonijoje rengiama keletas klasikinės muzikos koncertų, skirtų būtent jauniems žmonėms, daugiausiai moksleiviams. Aš pats grojau dviejuose tokiuose koncertuose su Krokuvos filharmonijos orkestru. Įsivaizduokite, dvi dienas iš eilės mūsų klausėsi pilnutėlė salė mokyklinio amžiaus vaikų. Kiekviename iš koncertų - per penkis šimtus. Pasirodo, jog vaikų edukacija tenai labai rūpinasi pačios mokyklos, organizuoja jiems išvykas į koncertus. Svajoju, jog mūsų šalyje vieną dieną būtų taip pat.

Jūs vienas iš tų lietuvių atlikėjų, kuriam pavyko sulaukti tarptautinio pripažinimo. Kaip to pasiekti?

Pirmiausia reikia jausti begalinę aistrą ir atsidavimą tam, ką darai. Man muzika - visas gyvenimas, tai, dėl ko aš dirbu negailėdamas jėgų ir neskaičiuodamas valandų. Be to, jaučiu didelį tikėjimą tuo, ką darau. Noriu žmonėms dovanoti galimybę išgirsti tai, kas muzikoje sukurta gražiausio, savo grojimu noriu pasiekti jų širdis ir atskleisti tauriausius jausmus bei išgyvenimus. Visuomet kažko siekiant gyvenime labai svarbus yra didelis noras ir tikėjimas. Jie geriausi palydovai į sėkmės viršūnę. Taip pat labai svarbu mokėti pasirinkti bei pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis, tačiau niekada nelaukti sudėjus rankų, o pačiam jų ieškoti.

Kokios savybės jums padeda gyvenimo kelyje?

Man ne kartą yrą tekę susidurti su nesąžiningais, nedorais ir ciniškais žmonėmis, kurie vardan greitos sėkmės ir šlovės pasiruošę paminti bet kokius principus ir vertybes. Aš manau, kad pirmiausia žmogus turi vadovautis pamatinėmis vertybėmis ir tikėti savo idealais bei neišduoti jų. Tikroje muzikoje nėra vietos melui ar panašiems dalykams. Juk muzika turi skleisti grožį ir gėrį, o tai gali daryti žmogus, kuris pirmiausia nemeluoja sau, nuoširdžiai ir besąlygiškai tarnauja muzikai. Taip pat yra labai svarbu mokėti dalintis ir duoti kitiems. Tai stengiuosi daryti ir kaip solistas, ir kaip "Naujosios muzikų kartos" meno vadovas. Tikiu, jog muzika yra labai stipri komunikavimo priemonė, kuri gali nuversti kalnus. Šis tikėjimas šiandien mane labiausiai ir veda į priekį.

Ką toliau planuojate savo gyvenime, ko dar sieksite?

Pasaulyje dar daug koncertų salių, dar daug gerų orkestrų, dar daug nesugrotų kūrinių. Tad svarbiausias mano planas - eiti tik pirmyn. Viena didžiausių mano svajonių - labai norėčiau, kad klasikinė muzika Lietuvoje visgi būtų išgirsta, mylima ir kad kultūrinis gyvenimas mūsų šalyje vieną dieną galėtų lygiuotis su Vakarų valstybėmis. To aš mūsų šaliai labai linkiu.