Į Gerlacho palėpę susirinkę klaipėdiečiai, laukdami svečių, kalbėjo, kaip jie vertina japonų literatūros titanus Kobo Abę, Kvabatą, o štai kuo gyvena kinai, ką skaito bei rašo, ir nežino. Jau vien svečių pavardės skambėjo egzotiškai: Dan Zeng, Cao Wenxuan, Qi Kaihong, Xue Shu, Liu Xianging, Yan Sixue. O vieno iš svečių padeklamuotas eilėraštis, sukurtas senovine maniera - apie nostalgišką vyno gėrimą kalno viršūnėje, kalbantis su mėnuliu, skambėjo tarsi dambreliu atliekama muzika.
Susitikimą vedęs vertėjas Liu Xianging pajuokavo: "Jums turbūt atrodo tikras košmaras, kad mes gyvename milijardo ir 300 milijonų gyventojų turinčioje šalyje." Liu sovietmečiu jau buvo lankęsis Tarybų Sąjungoje, o į Lietuvą atvyksta antrą kartą. Į kinų kalbą jis yra išvertęs rusų rašytojų Vasilijaus Bykovo, Sergejaus Michalkovo ir daugelio kitų kūrinių. Jis ne kartą pabrėžė, jog pekiniečiams labai įdomu ir svarbu bendrauti su Pabaltijo šalių literatais, iki šiol mūsų autorių knygas jie vertė išleistas rusų kalba. Poetas, vertėjas Alfonsas Navickas paskaitė, kaip kinų eilės skamba lietuvių kalba.
Skirtumai ir panašumai
Pekino literatūros instituto profesorius Cao Wenxuan aptarė kinų literatūros periodus: nuo 1949 iki 1976 metų vyravo politinės temos, ir knygos nesusilaukė sėkmės. Nuo 1980 metų prasidėjo naujas šiuolaikinės literatūros proveržis, išryškėjo daugybė jaunų rašytojų, tačiau postmodernizmas labiau pastebimas dailėje ir poezijoje, ne prozoje. Kita vertus, ir kai kurie kinų rašytojai nebetiki amžinosiomis vertybėmis. Kinai turi rašytojų - Nobelio premijos laureatų, tačiau profesorius skeptiškai pastebėjo, jog yra jos vertesnių autorių, tačiau jie neiškyla, nes labai sunku į užsienio kalbas išversti turtingą archajišką kinų kalbą, gilios filosofijos sklidinas metaforas. Nustebino tai, jog Kinijoje rašytojai be vargo pragyvena iš honorarų ir yra tarp turtingiausių šalies žmonių. Geriausiųjų šalies rašytojų dešimtukas kasmet keičiasi. Vienas iš svečių sakė pardavęs jau 30 milijonų savo knygų, o kartą susitikimo metu jam teko pasirašyti 5 000 autografų.
Profesorius sakė, kad Kinijos rašytojai daug dėmesio skiria 14 - 16 metų jaunimo auditorijai, o mažiausiems skaitytojams stengiamasi rašyti linksmiau, kad patirtų skaitymo malonumą, nes iki šiol knygos jiems buvo parašytos "per sunkios", verčiančios mąstyti.
- Mes dar gyvi, tie, kurie užaugome skaitydami popierines knygas, jaučia joms sentimentų, todėl elektroninė bibliotekininkystė dar nepasiglemžė visų skaitytojų. Kinai tėvai labai atidžiai seka, ką skaito jų vaikai, todėl neleidžia ilgai sėdėti prie kompiuterių, o liepia skaityti spausdintą literatūrą, - sakė profesorius Cao Wenxuan.
Pekino knygų mugės turi milžinišką pasisekimą. Iš užsieniečių autorių kinai labiausiai vertina Vokietijos, Vakarų Europos rašytojus - Tomą Maną, Marselį Prustą, Žaną Polį Sartrą. Ir jiems labai įdomūs mažų šalių rašytojai.
Paklausti, kokie rašytojų santykiai su valdančiaisiais sluoksniais, svečiai atsakė: jeigu rašytojas nuolat ieško konfliktų, kyla abejonių, ar jis yra menininkas. Maištą ir protestus reikšti yra kitų formų, o menininkui turi rūpėti humanistinės, žmogiškosios idėjos. Profesorių visą gyvenimą irgi domina žmonių santykiai, taurumas, gamta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą