Gairėms jau buvo pritaręs miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Jo posėdyje taip pat pritarta projektui, pagal kurį visi nepriklausomi uostamiesčio jaunimo teatrai galės konkuruoti dėl Savivaldybės finansavimo.
Abu projektus Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje pristatęs Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis sulaukė pagyrų už itin kokybiškai atliktą darbą.
Klaipėdos miesto savivaldybės 2015-2020 metų kultūros kaitos gairių projektą, kurio tikslas - įtvirtinti kultūrą kaip strateginę raidos kryptį, darbo grupė rengė pusantrų metų. Buvo įvertinta esama situacija - gyventojų kultūriniai poreikiai, teikiamų kultūros paslaugų pasiūla, jų kokybė ir vartojimo lygis, įvairių kultūros paslaugas teikiančių subjektų veikla rinkos sąlygomis, išanalizuoti naujausi su kultūra susiję Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai.
Prioritetinėmis išskirtos penkios svarbiausios kultūros pertvarkos kryptys: tarpsektorinės sąveikos skatinimas, kultūrinio tapatumo stiprinimas, kultūros prieinamumo didinimas, komunikacija, biudžetinio sektoriaus paslaugų ir infrastruktūros gerinimas.
Finansų ir ekonomikos komiteto nariams detaliai pakomentavęs kiekvieną kryptį, N. Lendraitis akcentavo, jog viena didžiausių uostamiesčio problemų yra komunikacijos, bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių - kultūros, švietimo, verslo ir kitų - stygius, kompleksinio požiūrio į kultūrą trūkumas. Todėl būtina skatinti įvairius sektorius jungiančias iniciatyvas.
Kultūros skyriaus vedėjas pabrėžė reprezentacinių festivalių svarbą ir būtinybę nuosekliai didinti jų finansavimą. Šiuo metu Klaipėdoje organizuojami 6 reprezentaciniai festivaliai, ir norima, kad iki 2020-ųjų jų finansavimas padidėtų 5 kartus.
Projekte taip pat numatoma, jog Klaipėda galėtų pretenduoti į Lietuvos kultūros sostinės statusą 2017 metais ir paruošti paraišką dėl Europos kultūros sostinės statuso suteikimo 2022 metais. Tais pačiais metais Klaipėdoje galėtų vykti ir Pasaulinės chorų žaidynės, kurios 2014 metais, kaip sudedamoji Europos kultūros sostinės programos dalis, buvo organizuojamos Rygoje (Latvija).
Taip pat bus siekiama, kad 2016-2020 m. laikotarpiu Klaipėdoje pakartotinai būtų organizuojamas tarptautinis Europos folkloro kultūros festivalis "Europiada", o 2019 arba 2020 metais - tarptautinis chorų konkursas-festivalis.
Formuojant Klaipėdos miesto kultūrinį tapatumą, integruotą į Baltijos jūros regiono kultūrinę erdvę, numatoma ne tik tirti ir fiksuoti jūrinio kultūros paveldo vertybes bei marinistinės meninės kūrybos palikimą fiziniu bei skaitmeniniu būdu, bet ir sudaryti sąlygas juos populiarinti.
Viena iš priemonių - parengti miesto tapatumą reprezentuojančių jūrinio paveldo objektų pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms programą bei sąvadą, kuriame būtų pateiktos rekomendacijos kultūros bei verslo subjektams dėl minėtų vertybių panaudojimo praktinėje veikloje.
Didinant kultūros prieinamumą planuojama įdiegti miestiečio - kultūros vartotojo - kortelės sistemą (analogišką Vilniaus miestiečio kortelei). Numatoma skirti daugiau dėmesio miesto daugiakultūriškumui puoselėti.
Be to, ateinantį penkmetį ketinama atnaujinti Klaipėdos prekės ženklo bei įvaizdžio strategiją ir įtraukti į šį procesą originalius ir reikšmingus kultūros projektus, suteikti daugiau reikšmės tradicinei Kultūros dienai, pagerbiant ne tik iškilius kultūros veikėjus, bet ir jos mecenatus.
Siekiant pagerinti biudžetinio sektoriaus paslaugas ir infrastruktūrą, bus kuriama kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo, atestavimo ir skatinimo priemonių sistema. Ketinama iki 2016 m. pabaigos nustatyta tvarka atestuoti visus kultūros centrų kultūros bei meno darbuotojus ir pasiekti, kad iki 2018 m. kiekvienoje Savivaldybės kultūros įstaigoje dirbtų bent po vieną aukštos kvalifikacijos specialistą, gebantį rengti kokybiškas projektų paraiškas nacionaliniams bei tarptautiniams fondams ir aktyviai dirbantį su privačiais rėmėjais.
Išsamiai pristatytam dokumento projektui Finansų ir ekonomikos komiteto nariai priekaištų neturėjo ir palaimino jo kelią į Tarybą. Taip pat palankiai sutiktas ir kur kas paprastesnis projektas - dėl jaunimo teatrinės veiklos programos finansavimo pakeitimo, kuris parengtas reaguojant į prieš metus kilusį ažiotažą tik vienam - Valentino Masalskio vadovaujamam jaunimo teatrui - skyrus Savivaldybės finansavimą ir nesudarius galimybės į jį pretenduoti kitiems nepriklausomiems teatrams.
Pagal naująjį pasiūlymą dėl finansavimo teatrinės veiklos programoms galės konkuruoti visi uostamiestyje veikiantys nepriklausomi jaunimo teatrai, turintys teatro statusą. Jų šiuo metu mieste yra keturi: šokio teatras "Padi Dapi Fish", Klaipėdos lėlių teatras, "Apeirono" teatras ir V. Masalskio jaunimo teatras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą