Gražiausi pinigai - Memelio
"Mano pinigų kolekcija - nuo XVI a. lietuviškų pinigų iki olimpinių ir dabartinių. Aš lobį esu radęs prieš kelias dešimtis metų - Kaune, Vilijampolėj, ten statybininkai pamatus kasė, ir ekskavatoriai iškasė lobį. Mes keliese sušokom, nustvėrėm, kas dar liko - sidabrą, auksą jie pasiėmė, o variokai liko man su draugais. XVI a. pinigai buvo labai gražūs, sidabriniai, auksiniai, monetose vaizduotas Jonas Kazimieras, Žygimantas Vaza, kiti kunigaikščiai. Gi moterys, karalienės, yra vaizduojamos tik Ispanijos ortuose - dideliuose, sidabriniuose piniguose", - sakė Antanas Kalanta, turintis monetų eksperto patirties ir jau 55 metus jis yra kolekcininkas, rengia parodas.
"Kolekcionavimas yra manija, gausi kolekcija yra didelis dalykas. Laikiau savo rankose Smetonos 1938 metais išleistą auksinę monetą, jų yra pasaulyje tik dvi. Viena dabar yra Amerikos muziejuje", - sakė ponas Antanas. Anot jo, žmonės labiausiai domisi prieškariniais reliktais.
Yra įsitikinęs, kad gražiausi pinigai yra Memelio, išleisti 1923 m., spausdinimo technika ir vaizdai išskirtiniai. Antanas taip pat sakė, kad nenori akyse matyti euro, kad reikia išlaikyti lietuvišką pinigą. Ir žino, ką sako, nes jis buvo inžinierius, pedagogas, Jungtinėse Amerikos Valstijose baigęs ekonomikos mokslus, po 16 metų grįžęs į Lietuvą, bet vasaromis važiuojantis Amerikon dėstytojauti koledže.
Nuo olimpinių meškiukų iki kardų
"Mano kolekcijoje viskas susiję su sportu: ženkliukai, kalendoriai. Iš Maskvos parsivežtų olimpinių meškiukų turėjau gal 50 skirtingų. Bet pagrindinis mano pomėgis, kuriuo užsiimu, tai yra futbolo varžybų leidiniai, programos. Ir knygos. Vertingiausiomis programėlėmis aš laikau leidinius apie futbolą, kur būna prirašyta visokių nesąmonių. Sakykim, Lietuvos ir Čekijos rungtynėms čekai išleido programą su latviškais akcentais: Lietuvos sostinė - Ryga, Latvijos vėliava, Latvijos futbolo rinktinės nuotrauka", - sakė žurnalistas, rašytojas Algirdas Auruškevičius.
Kolega stebėjosi, kad tautiečiai, save laikantys krepšinio šalimi, nesidomi superiniais leidiniais apie "kašį", kaip antai knyga "Žalgirio vyrai" - su autoriniais garsenybių autografais iš Europos čempionatų.
"Dabar "Atlantas" iškovojo teisę žaisti Europoje, jie ir anksčiau dalyvavo čempionatuose, ir planuoju surengti futbolo relikvijų parodą "Akropolyje".
Algirdo ženkliukai kelia šypseną - "Udarnik truda" ir panašūs, bet kažkada šie ir kiti medaliai buvo vertinami, o kai svarbesnis svečias užeidavo, būdavo ištraukiami ir išdidžiai rodomi.
Netoli Algirdo įsitaisęs simpatiškas vyras Vladimiras "spinduliavo" jubiliejiniais ir karo laikų medaliais. Vienas jų, išsiskiriantis juvelyriniu grožiu, buvo ne sovietinės, o naujosios Rusijos medalis - III laipsnio. O I laipsnio tokį turi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Yra ordinų, sakė savininkas, tokių, kurių mugėje neparodysi, nes čia reikėtų saugoti juos su Kalašnikovo automatu. Žiūri į tuos, kurių nereikia taip budriai saugoti, ir atgyja dalis sugriuvusios imperijos istorijos.
Mugėje gali rasti ir karinių uniformų, jeigu nori dalyvauti istorinių mūšių rekonstrukcijose, naujamečių eglutės žaisliukų, priminsiančių vaikystę, vėrinių, lėksčių su piešiniais. Bet mane, kad ir kaip keista, traukė vyriški daikčiukai.
Ponas Alvydas turėjo kardų kolekciją, išties nepaprastai gražių, kokius turėjo masonai, anglai, austrai, prancūzai artilerininkai, ir III Reicho paradinį. Kiekvienas vokietis, baigęs aukštąją karo mokyklą, gaudavo po kardą, kuris net krauju aplaistytas nebuvo, tik buvo pagal statutą priklausanti uniformos dalis. Kaip kokia kepurė. Na, žinoma, neskaitant "štyk-nožų" - prie šautuvų pritvirtintų durklų.
'Vertingumo jie visi vienodi, jei žiūrėsime į metalo kokybę. Vertinama pagal tai, kiek tokių kardų iš viso yra, koks meistras nukaldino, o šio vardas gali būti neišraižytas, bet kataloguose yra aprašytas. Yra toks kardas, kuriam duotas feldmaršalo vardas, nes jis tokius užsakė", - sakė Alvydas. Jo kolekcijoje yra ir 1918-1923 metų Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kardų, kuriais tuo laiku buvo apginkluoti keli pulkai. Dar jis turi ir indų su paveikslais karine tematika.
Ženklai - vizitinė šalies kortelė
"Renku pašto ženklus nuo 1939 metų. Esu čia seniausias. Pats vertingiausias ženklas yra iš Vakarų Berlyno, išlikęs maždaug nuo Stalino laikų. Ženklus galima rinkti įvairiai - pagal šalis, tematiką, chronologiją, o aš renku pagal atskiras valstybes", - sakė filatelistas Silvestras. Jį domina Baltijos šalys. Berlynas, Vokietija, Japonija, Kinija... Iš viso jo kolekcijoje yra per 70 tūkstančių pašto ženklų.
"Dūšiai" brangesni tai senieji lietuviški ženklai. Jie pradėti leisti nuo 1918 metų gruodžio mėnesio. Jie buvo paprasti, ant laikraštinio popieriaus, užrašas "Lietuvos pašta" ir kaina: 10-15 skatikų kainavo. O brangiausias yra Lietuvos pašto ženklas, perspausdintas - ant Dariaus ir Girėno ženklo užrašyta: "Feliksas Vaitkus nugalėjo Atlantą", tai jau buvo antrasis skrydis per Atlantą. Tų ženklų buvo išleista per 2 tūkst. "štukų" ir Smetonos laikais vienas ženklas kainavo 25 litus. Dabar jis kainuoja apie 500 eurų", - sakė Silvestras, turintis pašto ženklų su šunimis, žuvimis, traukiniais, laivais bei lėktuvais. Ir, žinoma, su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų portretais.
"Pašto ženklai turi pažintinę reikšmę, tai tarsi šalies vizitinė kortelė", - sakė S. Žulpa.
Štai tiek naujo sužinojusi supratau, kad tai buvo tik pirmas paviršutiniškas prisilietimas prie relikvijų ir jų savininkų - gyvųjų enciklopedijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą