Klaipėdos tautodailės salone "Marginiai" veikia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkės Vidos Malakauskienės išaustų juostų ir kilimų paroda. Įmantrūs raštai ir spalvos, regis, "seka" Eglės Žalčių karalienės legendą, juostose įpinta ąžuolų lapų ir tulpių...ir Klaipėdos miesto herbas.
"Austi išmokau septyniolikmetė - iš mamos, kūrusios audimų raštus, tėvo sumeistrautomis staklėmis. Esu kilusi iš Telšių. Žemaitijoje nebedaug yra likę tradicinių amatų puoselėtojų; Klaipėdoje staklelės bilda tik Macijauskų šeimoje", - sako tautodailininkė Vida. Kaimuose taip pat yra likusi tik saujelė garbaus amžiaus audėjėlių. Tautodailininkė įaudė juostose bangas ir laivelius, kai ką nusižiūrėjo iš senų etnografinių knygų. Apgailestauja, jog ji su vienuolika kitų tautodailininikų neteko dirbtuvių, tad tenka dirbti vieno kambario buto virtuvėje. Tėvukų auksinių vestuvių proga išaudusi saulėtą juostą. Savo audimus moteris dar siuvinėja, idant rastųsi spalvų ir nuotaikų vaivorykštė.
"Iš pradžių piemenėliai pasirišdavo juostas, pindami jas rankomis. Jos naudotos buityje: naginėm, drabužiams, arklių pakinktams. Vėliau tai tapo būtinas vestuvių atributas: piršliui ir pabroliams, rankšluosčių nuotakos kraičiui. Aukštuomenės mada - įausti juostose žodžius, mininčius tautos šventę arba tai buvo pagarbos ženklas, apjuosiant iškilius, nusipelniusius savo darbais žmones. Žemaitijoje buvo labai daug girių, tad juostų spalvos tamsios lyg ąžuolo žievė. Merginos įausdavo savo svajones, ilgesį, meilės istorijas ir viltį. Jos ausdavo ir gododavo...", - pasakoja kruopščioji ponia Vida. - Mes tuo ir skiriamės iš kitų pasaulio tautų, kad išsaugojom savo autentišką pasaulėžiūrą ir amatus. Kartą jūreiviai iš amerikiečių laivo užklupo mane pinant juostas, ir labai stebėjosi, "kas čia darosi". Ir mūsų žmonės dažnai ateina į parodas "Marginių" salone pasidžiaugti gausios, šviesios ir gajos žemaičių tautodailininkų šeimynos kūrinija. Kuriantys žmonės visuomet yra keistuoliai, nepaprastai nuoširdūs, viską pasverią širdimi. Tai unikalūs, labai didelės "dūšios" žmonės. Užauginau sūnų, jis moka austi, bet dar neaudžia, bet juk ir aš neiškart pradėjau: dirbau gintaro papuošalus, užsiėmiau batika, siuvinėjau. Ilgai dirbau mokykloje buities darbų mokytoja, tad turiu mokinių, perdaviau joms savo įgūdžius. Auga provaikaitė Medeinė, kuri juokais save vadina miško deive ir lipdo iš molio; tikiuosi, išmoks ir ji austi. O aš galbūt jai ištekant padovanosiu juostų kraičiui", - pasakoja Vida Malakauskienė. Ir jos klausantis tie žodžiai iš dainos - "Tu nuausk man, mamą kelią" įgauna kitą prasmę. Jos išaustos juostos su Braždžionio žodžiais "Balta baltųjų vyšnių soduos senolių žemė - Lietuva" ir "Dieve, sumažink skausmą, padidink viltį kryžių žemėj Lietuvos" parodose susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo, o pačią gražiausią juostą klaipėdietė audėja bus padovanojusi šviesios atminties Stasiui Lozoraičiui...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą