Kur pučia "Vakarų vėjai"

52 dailininkai, 170 darbų: 2006-aisiais atgaivinta kas dvejus metus rengiamų apžvalginių parodų tradicija, anot organizatorių, vis tvirtėja. Sutalpinti parodų rūmuose visų darbus padeda tai, kad vienu ypu visų meniškų sielų, vienijamų LDS Klaipėdos skyriaus, suburti niekad nepavyksta - parodoje dalyvauja pusė visų jo narių. Nepaisant dalyvių ir darbų gausos, netyla diskusijos apie šios tradicijos perspektyvą ir tinkamo parodos modelio paiešką.

Jungia bendruomenę

Rengiantis parodai, kuri, natūralu, vadinama pačia brandžiausia iš trijų, ilgai diskutuota apie tai, ar nevertėtų suvienyti darbus viena tema. "Bet po visų debatų nusprendėme - tebūnie tiesiog "Vakarų vėjai", būkime tokie, kokius mus subrandino Vakarų Lietuvos žemė, aplinka bei atmosfera", - sakė parodos kuratorius - LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas.

Anot jo, parodos tęstinumas - džiuginantis dalykas, o rūpesčiai, apninkantys rengiantis parodai, per jos atidarymą teatrodo smulkmena. "Tai, ką čia rodo mūsų dailininkai, tėra mažytė dalelytė darbų, nuveiktų per dvejus metus", - kolegų kūrybingumu džiaugėsi A. Sakalauskas.

Sovietmečiu gyvavusi ataskaitinių parodų tradicija kurį laiką buvo nutrūkusi. Pradėjęs pirmininkauti skyriui, A. Sakalauskas pamanė, kad būtų pravartu ją atgaivinti.

"Juk būdami profesionalių dailininkų organizacijos nariai, turime žinoti, kas ką veikia, pasižiūrėti, palyginti. Mus, individualistų krūvą, tokios parodos jungia, paverčia bendruomene, kolektyvu, kuriame mokama prireikus vienas kitu pasidžiaugti, o kartais ir įgelti. Personalinės parodos tokios galimybės neužtikrina, - sakė jis. - Šitaip sumanėme rengti apžvalginę parodą. Kai kurie, prisimindami sovietmečio žodyną, iki šiol pavadina jas "ataskaitinėmis", tačiau mes niekam neatsiskaitome, nes esame įsipareigoję nebent patys sau."

Akistata su visuomene

2006-aisiais surengta pirmoji paroda buvo chaotiška ir nevientisa, pripažįsta rengėjas. Dailininkai pateikė įvairiausių darbų - net dešimties metų senumo, nekalbant jau apie tai, kad misija sutelkti visus narius vienai parodai pasirodė esanti sunkiai įgyvendinama.

Skambučio telefonu ar elektroninio laiško nepakanka, kad prisikviestum kolegą dalyvauti, juokėsi A. Sakalauskas - reikia nusiųsti popierinį laišką ir nesyk priminti apie artėjantį renginį. Kita vertus, per didelis masiškumas būtų tapęs nauja problema, todėl per 50 proc. organizacijos narių vienijantis aktyvus dalyvavimas tradiciniame projekte - optimalus.

"Visam šimtui dailininkų neužtektų mūsų Parodų rūmų, juolab kad autorių prašome pateikti po tris darbus - idant matytųsi platesnis kūrybinis kontekstas. Natūralu, kad dalyvauti gali ne visi - ne tik dėl būtinybės susiimti ir pasiruošti, bet ir dėl darbo reikalų, vykdomų didelio masto užsakymų", - sakė A. Sakalauskas.

2008-aisiais vykusi antroji paroda sukėlė daug diskusijų: "Vakarų vėjuose" pasigesta koncepcijos, jiems prikaišiotas senamadiškumas ir per menkas atraktyvumas.

"Surengtuose debatuose labiausiai buvo puolama parodos idėja - esą ji verčiau turėtų būti konceptuali, - prisiminė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė. - Tačiau, manau, vykstant trečiajai parodai nebėra reikalo priešinti viena kitai skirtingų parodų rūšių. Yra konceptualių parodų, kurias rengiantys kuratoriai per atrinktus menininkų darbus siekia atskleisti kokią nors idėją. Apžvalginė paroda pristato tai, kas buvo sukurta per tam tikrą laiką. Bendros temos "diegimas", mano nuomone, nieko nepridėtų, tiesiog pakeistų dabartinį parodos principą - dailininkų prisistatymas, akistata su visuomene."

Menotyrininkės nuomone, paroda naudinga dailininkams, nes ne kiekvienas turi galimybę rengti personalines parodas, skiriasi kūrybos metodai ir sąlygos. "Trečios parodos atidarymas rodo, kad tai labai nebloga tradicija ir principas. Į tokias parodas įdomu vaikščioti. Vertinant parodą, neįmanoma nepastebėti, kad ji priverčia dailininkus pasitempti.

Būtų sudėtinga išskirti autorių ar sritį - visos gana įdomiai atskleistos. Matome ne tik tapybą, bet ir skulptūrą, grafiką, taikomuosius žanrus, ir pristatomi darbai atskleidžia, kad skirtingos sritys vis labiau artėja viena prie kitos, kad žanrų ribos tampa vis labiau sąlygiškos", - sakė pokalbininkė.

Reikia šviežio požiūrio

LDS pirmininkas Eugenijus Nalevaika yra kiek kitokios nuomonės. "Iš principo tokios parodos yra labai reikalingos. Bet apie darbų atrankos principus galima diskutuoti. Rengdami LDS kvadrienales - parodas, vykstančias kas ketverius metus - stengiamės, kad jos nebūtų "suneštinės", kai kiekvienas dailininkas pateikia tai, kas jam atrodo tinkama.

Pageidaujama, kad kiekviena tokia paroda turėtų temą, koncepciją, kad meniniam lygiui būtų taikomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkami darbai. Už konkursines parodas pasisako ir LDS Parodų komitetas. Jeigu rengčiau parodas Klaipėdoje, eičiau tokiu keliu, - sakė pokalbininkas. - Šiemetiniuose "Vakarų vėjuose" yra tiek labai stiprių darbų, tiek silpnesnių - natūralus reiškinys, rodant visų sąjungos skyriaus narių kūrybą. Tokiais atvejais parodos lygis išeina svyruojantis."

Norint originaliai pateikti tai, kas sukurta, reikalingas šviežias požiūris, todėl kuratoriaus pasirinkimas - itin svarbus. "Esame kvietę kuratorių iš Lenkijos Krzysztof Stanisu?awski, pernykštę kvadrienalę rengė kuratorių kolektyvas", - vardijo pokalbininkas.

Anot jo, įvairiuose miestuose rengiamos parodos turi skirtingus modelius. Kaune kasmet rengiama geriausio metų kūrinio paroda, kurioje pristatomi darbai - po vieną kiekvieno autoriaus - dalyvauja konkurse. Kuratoriaus čia nėra, bet parodą vertina profesionali komisija bei lankytojai. Šiauliuose dalyvauti apžvalginio pobūdžio parodoje kviečiami ne tik LDS nariai, bet ir sąjungai nepriklausantis jaunimas.