„TALKOS Lietuvos valstybinei kalbai“ iniciatorius kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva akcentuoja, kad renkamais parašais palaikomas alternatyvus Seime siūlomam įstatymo projektas, kuris išlaiko dabartinę abėcėlę, asmenvardžių rašybą ir padeda išvengti kelių blogų dalykų. Tai - maždaug 100 oficialiai rašomų naujų raidžių įvedimo, vietovardžių keitimo, regioninių, tiksliau, antrųjų valstybinių kalbų. Taip pat jis nepažeistų valstybės teritorijos vientisumo ir baltų vienybės, nepasėtų sumaišties Lietuvoje ir Latvijoje.
O Seime registruotas socialdemokratų projektas, kuris leistų įrašus valstybine kalba asmens dokumentuose pakeisti įrašais kitomis piliečių pageidaujamomis kalbomis.
„Lapkričio 4 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai privalome įteikti daugiau kaip 50 tūkst. tam pritariančių parašų. Nepraraskite galimybės paremti valstybinę lietuvių kalbą, nes paskui visi gailėsimės. Mes pasirašome už teisę, kad šitas įstatymas būtų svarstomas Seime“, - sakė sociologas vienas iš parašų rinkimo koordinatorių Arūnas Eigirdas.
Jis akcentavo, kad akciją „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ parėmė daugybė visuomenėje žinomų žmonių, kurie susivienija tik iškilus itin rimtam Tautos išlikimo pavojui. Tarp jų - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai, pirmosios Vyriausybės nariai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kompozitoriai, aktoriai, režisieriai, profesoriai, akademikai ir kiti.
Pasak K.Garšvos, lietuvių kalbą sutrypti bandantys politikai tvirtina, esą kelių raidžių lietuviškoje abėcėlėje atsiradimas nekelia jokio pavojaus. Tačiau jis primena, kad, pavyzdžiui, homoseksualistai iš pradžių taip pat reikalavo tik eitynių centrine sostinės gatve. Tai išsikovoję jie pradėjo reikalauti vienalyčių „šeimų“ įteisinimo, paskui - įvaikinimo galimybės. Esą tas pats gresia, jei šiuo klausimu nusileisime tautinėms mažumoms. Vėliau jos pradės reikalauti antrosios kalbos tam tikrame regione įteisinimo, vėliau gal net ir autonomijos.
Kaip kol kas sekasi rinkti parašus?
„Kol kas ne visi lapai grįžo iš regionų. Gavome lapų, kuriuose tilptų 100 tūkst. parašų. Reikia surinkti gerokai daugiau nei reikalaujami 50 tūkst., nes kokių 15 proc. VRK išbrokuos. Jei 50 tūkst. parašų bus pripažinti tinkamais, Seimas privalės svarstyti mūsų siūlomą įstatymą dėl lietuvių kalbos išsaugojimo, kuris šiuo metu blokuojamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovaujamame Juliaus Sabatausko. Seimo nariai, palaikantys nelietuviškų raidžių įteisinimą, bando išsikovoti rinkėjų iš tautinių mažumų simpatijas“, - įsitikinęs K.Garšva.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą