Legendos žavesys

Legendos žavesys

Fotografuodamas jis išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Tbilisio milicija jį girdė vynu. Odesos vagys, kėsinęsi jį nudaigoti dėl fotoaparato "Leika", pamilo jį tiek, kad į Vilnių atvažiuodavo jo lankyti šiaip sau. Iš Baškirijos gilumos jam siuntė medaus, armėnų katalikosas vaišino pietumis. Jau prieš daugelį metų fotografas Vitas Luckus buvo Vilniaus legenda.

O dabar ji atgaivinta. Pasižiūrėjusi režisierės ir scenaristės Giedrės Žickytės dokumentinį filmą "Meistras ir Tatjana" tiesiog sugrįžau į savo jaunystę, nes teko prie tos legendos prisiliesti. Bet ne tiek, kad būčiau sau atvėrusi sudėtingą fotografo pasaulį. Žiūrėdama filmą, sielvartavau kažką pražiopsojusi, nors tikrai turėjau galimybių panarstyti fotografo Vito Luckaus kūrybą. Jam gyvam esant ir tarsi ekvilibristui besikarstant Vilniaus stogais. Namuose jis laikė gyvą liūtą. Aplinkiniai vadino jį vikingu, mėgdžiojo jo elgesį ir netgi išvaizdą (džinsai, barzda, pypkė, kas sąstingio metais buvo taip neįprasta), žavėjosi, stebėjosi. Ir pasakodavo būtas ir nebūtas jo gyvenimo istorijas. Pačiame Vilniaus centre jis gyveno su gražuole žmona Tatjana, ir jie buvo viena ryškiausių 7‐ojo dešimtmečio Vilniaus porų, kartais net kelis kartus per mėnesį ėjusi į Santuokų rūmus... skirtis. Išskirtiniai buvo ir jų namai, į kurių duris galėjo belstis bet kas. Vienodai svetingai čia būdavo pasitinkami ir užsieniečiai, ir intelektualūs Vilniaus valkatos. Ir gali tik stebėtis, kiek jis padarė per tokius trumpus savo gyvenimo 44 metus.

Sklido legendos, koks Vitas Luckus talentingas. Tačiau iki 1987 m., kai jis iššoko pro langą, nebuvo surengta nė viena paroda. Pamatyti jo fotografijas galėjome tik 1997-aisiais. Žūties dešimtmečio proga. Bet joje nebuvo didelės dalies darbų, kuriuos į JAV išvažiuodama gyventi išsivežė T. Luckienė (dabar - Aldag). Ir filme nustebę galėjome gėrėtis netgi labai intymiais poros gyvenimo atspindžiais, užfiksuotais Meistro.

Filme neapsistota ties V. Luckaus santykiais su KGB, o jų būta. Neapsistota ir prie priežasčių, kodėl nebūdavo eksponuojami Meistro darbai. Susitelkta į dviejų žmonių meilės istoriją, kurioje deramą vietą užima ir Meistro gausus palikimas.

V. Luckus kūrė, kai Lietuvoje ir toli už jos ribų garsėjo Lietuvos fotografijos mokykla. Aidėjo Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Vaclovo Strauko ir daugelio kitų fotografijos meistrų vardai. V. Luckus, Rimantas Dichavičius, Vitalijus Butyrinas buvo "požemyje". Tik drąsusis "Nemuno" žurnalas, daug kuo rizikuodamas, išspausdindavo vieną kitą šių fotografų nuotrauką. Tiesa, jos toli gražu neatspindėdavo nei šių fotografų individualybės, nei užmojų diapazono. Užtat - ačiū filmo kūrėjams, atgaivinusiems jau kiek ir primirštą fotografijos Meistro legendą. Nors filmas dokumentinis, tačiau jame daug neįmintų paslapčių. Tuo mus ir žavi legendos, nes daug ką gali prisikurti ir pats.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder