"Lietuvių teatras mums buvo rebusas"

"Lietuvių teatras mums buvo rebusas"

Jaunas menininkas

Jau penktojo tarptautinio režisūros kurso penketukas baigė metus trukusias studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Per penkerius metus šiuose vieninteliuose pasaulyje mėgėjiškų teatrų režisierių kursuose mokėsi jaunimas iš dešimties šalių - nuo Kanados iki Zimbabvės.


Išalkę teatro


"Kiekvienas kursas - ypatingas savo gebėjimais, pasaulėžiūra, gyvenimo būdu, tad jaunieji iš mūsų dėstytojų mokosi režisūros, vaidybos, scenos kalbos, pantomimos, teatro istorijos ir pasaulinės dramaturgijos, o mes iš jų sėmėme kitokį pažinimo džiaugsmą bei gavome ir kitų pamokų, - sakė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja, tarptautinių kursų direktorė docentė Danutė Vaigauskaitė.


- Tarkime, supratome, kad negalime studentų vertinti emocionaliai, vien už tai, kad daug padaryta, kad mus sužavėjo. Jeigu parašei jam dešimt ar mažiau, turi paaiškinti, dėl ko", - sakė ji.


Ją stebino ypatinga svečių motyvacija mokytis: "Taip ir likom nesupratę, kur čia šuo pakastas: ar jie taip entuziastingai eina į užsiėmimus, trunkančius nuo 8 valandų ryto iki 22 valandos vakaro dėl to, kad studijos kainuoja nemažus pinigus, ar dėl to, kad nori išnaudoti visas galimybes. Juos domina absoliučiai viskas. Užsieniečių azartas gilintis į įvairius dalykus skiriasi nuo mūsiškių studentų uolumo ir susidomėjimo kaip diena nuo nakties", - sakė pokalbininkė.


Idėja surengti unikalius, analogų neturinčius tarptautinius režisūros kursus D. Vaigauskaitei gimė 1997 m. Išrinkta Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidente, docentė važinėjo po pasaulį, susitiko su teatrų vadovais ir suprato, kad Lietuvos teatro mokykla - viena stipriausių Europoje.


"Antai Skandinavijos šalyse teatras yra labiau hobis. Kai 2000-aisiais visų Šiaurės Europos teatrų asociacijų vadovai pamatė mūsų universitete vykusius egzaminus, buvo sužavėti lietuviško teatro estetika, dauguma jau buvo matę E. Nekrošiaus, O. Koršunovo spektaklius Skandinavijos šalyse", - sakė D. Vaigauskaitė.


Pirmieji studentai į Klaipėdos universitetą atvyko iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, o vėliau ir iš Afrikos šalių.


Šiuo metu tarptautinės režisierių studijos sustabdytos, nes rengiama programa ketverius metus anglų kalba truksiančioms režisūros studijoms. Manoma atvykėlius mokyti ir lietuvių kalbos.


"Juk jiems puikiai pavyko "perkąsti" mūsų tautinį mentalitetą bei humoro jausmą, kai su dėstytoju Gediminu Šimkumi statė Juozo Erlicko pjesę", - sakė D. Vaigauskaitė.


Per metus studentai susipažino su Lietuvos scenos grandų kūryba, jiems dėstė režisieriai Gytis Padegimas, Jonas Vaitkus, Povilas Gaidys, Alvydas Vizgirda.


"Manome, jog savo pirmuosius spektaklius jie turėtų pristatyti savo šalyse. Ir tik nuo jų priklausys, ar jie įkurs savo teatro mokyklas, kūrybines laboratorijas, steigs savo trupes ar toliau studijuos", - sakė kursų vadovė.


O šiais metais diplomantai su aktoriumi bei režisieriumi Vytautu Anužiu pastatė Tenesio Viljamso "Stiklinį žvėryną", kurį netrukus parodys Monake vyksiančiame tarptautinių universiteto teatrų forume.


Griežtoji ranka


"Džiaugiuosi, jog sukirtę rankas, per porą mėnesių pastatėme sudėtingą spektaklį, nors žinojome, kad tai rizikinga, juk studentai ruošėsi ir kitiems egzaminams", - sakė V. Anužis.


"Šie studentai, skirtingai nei lietuvaičiai, labai imlūs pastaboms. Visi buvo sąmoningi, darbštūs, žvalūs, siekiantys aukščiausio profesinio lygmens. Geras teatro virusas juos užkrėtė", - džiaugėsi dėstytojas.


Nustebino medžiai ir žmonės


Kursų diplomantės Mariana Hansen ir Marita Svarta iš Farerų salų sakė atvykusios į Klaipėdą, nes girdėjusios, jog Lietuva turtinga savo kultūra šalis. Klaipėdoje joms didžiausią nuostabą kėlė medžiai, nes jų šalyje tokių išvis nėra, dar - retai šypsantys žmonės ir tai, jog čia tiek daug vartojama svaigalų.


"Mudvi neturėjome rėmėjų, už studijas mokėjome iš savos kišenės, todėl sukorus tokį tolimą kelią norėjosi kuo geriau pažinti jūsų šalies teatro meną. Mums ypač didelį įspūdį padarė Regina Šaltenytė, dėsčiusi vaidybą, ir žinoma, Vytautas Anužis, juolab kad jis puikiai moka anglų kalbą. Mes iki šiol niekada nebuvome susidūrusios su poezijos teatru, todėl tai buvo įdomi ir vertinga patirtis.


Mokėmės analizuoti skirtingų ir labai unikalių jūsų režisierių kūrybos procesą, spektaklius. Patyrėme, kad jūsų šalyje rodoma daugiau pagarbos teatrui, daugiau žmonių jį lanko ir žino, ko eina žiūrėti. Farerų salose yra vienintelis profesionalus teatras, trūksta aktorių ir režisierių, todėl mudvi esame laukiamos ir jau turime daug kūrybinių pasiūlymų", - sakė merginos.


Kinematografija - arčiau


"Apie Lietuvą nelabai ką buvau girdėjęs, tik apie E. Nekrošių, - prisipažino gruzinas studentas Avtandil Menteshachšvili. - Nors Tbilisio universitete studijavau sociologijos mokslus, nuo vaikystės norėjau būti kino režisierius. Rašiau apsakymus ir scenarijus. Internete susiradęs mane sudominusią informaciją, atvykau į Klaipėdos universitetą, kur laukė daugybė paskaitų. Jos padėjo išmokti, kaip būti scenoje, jausti publiką ir nesutrikti, taip pat - režisūrinės analizės", - sakė pokalbininkas.


Paklaustas, ar Klaipėda - tinkama vieta jaunam menininkui, išdidžiai atsakė kaip džigitas: "Jaunam menininkui nebūtina dirbti dideliame mieste, jis savo gyvenimu ir kūryba gali tą miestą padaryti didelį", - sakė Avtandil, neslėpęs, kad ateityje vis dėlto studijuos kinematografijos institute.


Pranoko lūkesčius


Slovėnas Anže Virant prisipažino leidęsis į avantiūrą, pernai tik gegužės pabaigoje sugalvojęs studijuoti Lietuvoje. "Nieko nesitikėjau. Ir pamačiau lietų, darganą ir paniurusius žmones. Atrodė, niekas čia nekalba angliškai, visi susikaustę. Bet jau pirmąją savaitę bendrabutyje susipažinau su kitais studentais, ir mano nuomonė radikaliai pasikeitė. O kai dėstytojai davė suprast, kas yra teatro režisieriaus duona, tai apvertė mano gyvenimą. Esu gimęs teatralų šeimoje, mano tėvai - profesionalūs lėlių teatro aktoriai. Bet čia sutikau daug puikių pedagogų, kurie suteikė vertingos patirties, praturtino mano mąstymą ir jausmų okeaną.


Žiūrėdamas lietuviškus spektaklius, nesupratau kalbos, tad gilinausi į metaforas, į potekstę, ir ta simbolinė neverbali kalba buvo įdomiausias rebusas. O teatras man ir patinka labiausiai dėl to, kad esi arčiau žmogaus, kad kuri "specialiuosius efektus" iš žmogaus dvasios resursų, valios, grožio ir kūno jėgos", - sakė Anže.


"Studijos praturtino mano anglų kalbą, režisūrinę patirtį. Dėstytojai buvo tobuli, iš kiekvieno sėmiausi minčių, vidinės pusiausvyros. Su kolegomis nesusipratimų nebuvo, esame stipri, graži komanda. Mieste tikrai nestinga erdvės jaunam menininkui, tad lieku čia studijuoti toliau, nes būsiu režisierė", - dėstė šiaulietė Karina Stungytė.


Ivona ŽIEMYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder