Lopaičių gamtos nublokšti prie molbertų

Būrį Žemaitijos dailininkų sąjungos narių menininkas Virgilijus Bizauskas antrus metus sukviečia į vasaros kūrybos plenerą "Žemaitijos saulė" savo sodyboje Lopaičiuose. Daugumą unikaliose apylinkėse sukurtų darbų, kaip ir pernai, menininkai padovanos Tverų bendruomenei.

"Lopaičių piliakalnis yra šventa vieta. Ten intervencijos neturi būti, tad bastomės po Tverų apylinkes. Čia nuostabūs žmonės.
Pirmąjį vakarą, kai paskelbėme atidarantys plenerą, susirinko lopaitiškiai ir tveriečiai į mano sodybą su lašiniais, sūriu, avies kulšimis ir "ariekla". Atsinešė gitarą, kiti džiazavo birbynėmis ir puodų dangčiais. Ir gamta liepos viduryje - pati ta, putojanti, karšta, gaivališka," - pasakojo plenero iniciatorius V. Bizauskas.

Pilkasis kardinolas ir mozaikininkė

Dailininką Kostą Žuolį užtikome tapantį Tverų bažnyčią. "Paveikslą užsakė vietos gyventojas, nes pernai čia daug dirbau, mane jau visi pažįsta. Ėjau ant Lopaičių piliakalnio, stengiausi perteikti jo dvasią," - sakė jis.

"Tapau viską, tačiau, ko gero, labiausiai mėgstu tapyti portretus. Bet žmonėms reikia peizažų. Neinu lengviausiu keliu, nes žinau, kad iš meno vis tiek neišgyvensiu, todėl man svarbiau klausyti širdies ir daryti, ko ji geidžia. Esu matęs, kaip dailėje laužomi kanonai, ir išbandęs visokius stilius, bet ir tie "laužymai" kartojasi. Žmonės sako, kad mano darbai yra liūdni. Geri, bet melancholiški. Matyt, mano toks charakteris, ypač kai tapau. Pagrindinė mano spalva - pilka, bet joje daug poezijos. Ne, nesu asfalto vaikas, gimiau kaime - antra karta nuo žagrės, bet pilki atspalviai reikalauja didelio jautrumo, gelmės, svajingumo. Manau, kitomis spalvomis tiek daug nepasakyčiau", - sakė K. Žuolis, kurio tapoma bažnyčia tvieskė saulės varsomis.

Iš Šiaulių atvykusios dailininkės Birutės Kuicienės drobes sprogdina sodrių spalvų "užtaisas". Ne atsitiktinai ji buvo surengusi parodą, skirtą Van Gogui. Tačiau ir juodos spalvos kraujas pulsuoja jos ekslibrisų gyslomis.

"Esu buvusi daugelyje plenerų, o su žemaičiais - tik Varniuose ir čia. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia graži. Šiandien ketinu iš įvairių gabalų sujungti Tverų peizažą. Tai yra sunkiau, gal net neprotinga, bet man įdomu pamėginti. Kodėl gi ne? Mano etiude nėra vieno miestelio vaizdas, jis sulipdytas iš daugelio, bet jame nėra ribos, kaip žaibo, kuris būna nuotraukose. Jaučiamas oras, tikrovė, tačiau yra ir anapusybės pojūtis," - sakė Birutė.

Pilkas Kosto Žuolio drobes persmelkė saulės spalvos.

Pranoko gamtą

"Aš kasmet dalyvauju kūrybinėse stovyklose, nes man svarbu bendrauti ir su kolegomis, ir su be galo nuoširdžiais mažų miestelių gyventojais. Čia labai graži gamta, net nereikia ko prisigalvoti, kalvų panorama, upės, ir nedideli žmonių būstai, paženklinti amžių. Patinka ramybė, kurioje pasaulį gera kurti Dievui", - sakė klaipėdietė Svetlana Gorenko.

Ji iš natūros tapė šviesos ir šešėlių žaismą medžių guotuose, tarp kurių gyvybe alsavo senosios tveriškių trobos. Jos paveikslas švytėjimu savaip pranoko gamtą, arba mes, eiliniai mirtingieji, nesugebėjome įžvelgti vien menininkės akimis pagaunamo šviesos ir oro virpėjimo.

Tapytoja Birutė Kuicienė "lipdo" paveikslą iš Tverų miestelio nuotaikų, tikrovės ir vizijų.

Akmuo ir medis

Saulėkaitoje su kauke, dengiančia nuo granito dulkių, angelą kaldinantis skulptorius Jonas Virbauskas žinojo, ką daro, ir netaupė jėgų.

"Marmuras minkštenis, lengviau paklūsta kaltui nei granitas, bet kai turime deimantinius rėžtukus, nejaučiu didelio skirtumo. Svarbu nepaleisti minties, neatšipinti pajautų", - santūriai sakė. Savo kuriamą angelą skulptorius dovanos Tverų bažnyčios klebonijai.

Trijų metrų ąžuolinę skulptūrą drožė metalo, akmens ir medžio meistras iš Šiaulių Vilius Biskis. Ir ne bet kokią - Tverų kunigaikščio ir garsaus karžygio Vykinto - su skydu ir miesto herbu. Ji iškils Tverų miesto centre, žadindama istorines ir romantines aliuzijas. Beje, autorius mėgsta kaip koks medžio El Grekas ištęsti skulptūros proporcijas, esą taip objektas tarsi sklando kitoje dimensijoje.

Klaipėdietė grafikė Ina Dailydienė į plenerą pirmą kartą atvažiavo su dukrele Indraja.

Nuogas moteris jis irgi drožia, tačiau, kai paklausiau "apie bobas", pyktelėjo. Paaiškino, kad "boba" - tai dešimtį metų santuokoje išgyvenusi moteris, neturinti vaikų, tik pagiežingą būdą. Kitais atvejais yra motina, žmona, meilužė.Skulptorius sakė, kad jo tema - fantazijos, bet yra padaręs ir daug antkapinių paminklų, ir darbų interjerams. "Kryžius, ir tuos darau. Laiminančius angelus. Kartą, ieškodamas įkvėpimo kapinėse, radau įdomų užrašą antkapyje: "Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu."

Kūrybinės ir motinystės atostogos

Klaipėdietė grafikė Ina Dailydienė į plenerą pirmą kartą atvažiavo su dukrele Indraja. Pirmiausia jai - motiniškos priedermės, paskui - menai.

Klaipėdietė dailininkė Svetlana Gorenko pasinėrė į medžių ir upių tylą, lėtą žemaitišką būtį.

"Abstrakcijų čia nekuriu, tai gali daryti ir namie. Čia gamta valdingai diktuoja temas, - sakė Ina. - Gamtoje nebūna pasikartojimų, kiekvienas lapo nervas ir kraštelis turi kitą įlinkimą, kitą vibraciją. Gamtoje yra asimetrija, nieko identiško, kaip tamsa ir šviesa. Tai mane traukia", - sakė moteris.

"O kodėl turėčiau apleisti vitražus?" - klausimu į klausimą, ar nepabodo žanras, atšovė Virgilijus Bizauskas. Gal jam tik pabodo abstraktūs ornamentai, tai nusifotografavęs Tverus, kuria stiklo peizažus.

"Galėčiau darbuotis pats vienas, bet kai atvažiuoja visa "chebra" - visai kita kūryba. Vienam geriau eiti vantų rišti. O dabar buitimi užsiimti nereikia, patys tik pusryčius gaminamės, o pietumis vaišina Tverų seniūnas. Vakarienei paprastai mus miestelėnai į svečius kviečia," - atviravo. Didelė dalis tveriškių yra emigrantai iš Klaipėdos...

"Norime, kad tveriškiai pamatytų, koks iš tiesų gražus jų miestelis", - sakė Birutė Fiodorova. Šalia jos - ką tik atvykusios plenero dalyvės - studentės Žana Vilks ir Katerina Kiričenko.

Kimbu, kaip kuriamas vitražas. Nuo grafikos piešinio, kontūro prasideda, o paskui pjaustomi stikliukai, ir, kad ir kiek jų būtų, dėlionė lengvai susideda į visumą. "Nemoku piešti, tai pjaustau," - juokėsi Bizauskas.

Paklaustas, kokių mistinių įvykių būta sodyboje, papasakojo, kad Joninių išvakarėse pastatė akmenų krūsnį, pastatė žvakelę ir ištarė mintyse: "Amžinatilsį tėveli Jonai, čia tau paskyriau šią piramidę," - sulig tais žodžiais nuvirto statinys. Pastatė iš naujo, bet nebededikavo. Na, o kūrybinės kančios, sakė, prasideda, kai šaldytuvas ištuštėja...

ANGELAS iš akmens kyla toks, kokį skulptorius Jonas Virbauskas išvydo regėjime.

"Įsivaizduoju, kad taip jis ir atrodė", - sakė Tverų kunigaikštį Vykintą drožiantis Vilius Biskis.

Ivona ŽIEMYTĖ