Parodos
Klaipėdos parodų rūmuose atidaryta vilnietės grafikės Eglės Vertelkaitės paroda "Gėlės, lėlės ir karas". Taip ji pavadinta todėl, kad autorė sakė nesibodinti nei gėlėmis, nei angelais, nei vaikiškais žaislais. Menininkės vaikystėje tai buvo ir švininiai kareivėliai, kuriais žaistas karas.
Grafikės darbų pavadinimų - "Penki ginklai nušauti teatro nykštuką", "Baltos lelijos", "Aseksuarai - pagalvok apie klonavimą" - suintriguotas žiūrovas patyrė, jog šie kūriniai nėra "švarūs", estetiškai nugludinti. Juos gali paliesti kaip daugelį realių dalykų aplink mus verpetuojančiame gyvenime.
Menotyrinininkas Ignas Kazakevičius pasidžiaugė, jog būtent Klaipėdos parodų rūmų erdvėse kaip niekur kitur gražiai įsikomponuoja kameriniai autorės darbai. Grafikė spaudžia ženklus drobėje, tai kelia asociacijas su tapyba, renkasi įvairius formatus.
Eglė, kaip ir kitos moterys grafikės, naudoja daugiau technikų, negu vyrai, žiūrintys į idėją paprasčiau ir globaliau - ji minko rankų darbo popierių, siuvinėja jį aukso siūlais, dėlioja inkliuzus. Kurdama mitologinį pasaulį Eglė sunarsto tam tikrą socialinį slalomą; įpina šiek tiek buities, šiek tiek atsiminimų bei išgyvenimų. Regis, ji visa tai traukia iš paslapčių skrynutės - dideliame tuščiame fone sudaro žemėlapį, kurio šifrą žino tik autorė; mes suprantame tik jos vaikystės pasaulio užuominas.
"E. Vertelkaitės kūryba tarsi koks pyragėlis su įdaru, kurio skonio subtilybės atsiveria tik prarijus pirmąjį kąsnį. Išviršinis saldumas, maloniai nuteikiantis gomurį, pasirodo tėra apgaulė rūgščiam geluoniui įkąsti", - sakė menotyrininkė Goda Giedraitytė.
Anot jos, techniniu požiūriu E. Vertelkaitės darbai nuo tradicinės grafikos priemonių nenutolsta, tačiau, kurdama spalvotus medžio raižinius, ofortus, ji modeliuoja savitą pasaulį, valdomą tiek vidinių impulsų, tiek išorinių įtakų bei "įsiurbimų" į save gausos. Kita vertus, menininkė nesižavi idėjų klonavimu. Nors darbuose ir kartojasi tie patys motyvai bei elementai, tačiau, kildami iš vieno branduolio, jie išlaiko skirtingas savastines būtis.
"E. Vertelkaitės darbai nesislepia idealizuoto pasaulio horizontuose ar utopiškų vizijų bei nerealių svajonių pogrindžiuose. Jie gyvena: yra žemiški, profaniški ir "purvini" šiandieninės būties kontekste. Gal dėlto dalis jų neįkyriai, bet akivaizdžiai alsuoja "popartiniais" komiksų plaučiais. Savo darbuose autorė plėtoja šiuolaikinei kultūrai bei menui itin imponuojančias kūno, kelionės ir mirties temas. Čia vienu metu, pamiršdami laiko ir erdvės paraleles, skraido lėktuvai, keliauja zuikiai, plasnoja angelai. Dažnas yra pistoleto, kraujo vaizdinys, o ir pačių darbų temai neretai pasirenkamas žudymo leitmotyvas.
Tokia ir yra E. Vertelkaitės paroda: atvirai demonstruojanti savo žaismą ir gyvastį, o iš tiesų slapčia durianti į intymiausias ir pažeidžiamiausias žmogaus vietas", - sakė G. Giedraitytė apie parodą, veiksiančią iki balandžio 25 dienos.
Ivona ŽIEMYTĖ
Rašyti komentarą