"Mėnulio paviršiaus" šalyje

Fotografija

"Klaipėdos galerijoje" atidaryta Aurelijos Čepulinskaitės fotografijos paroda "Šalta. Karšta. Islandija" - tai vienas iš šį pavasarį respublikoje vykysių Islandijos, Grenlandijos ir Farerų salų kultūros festivalio renginių, pažymint Islandijos pirmininkavimą Šiaurės Ministrų Tarybai 2004-aisiais.

"Tikiuosi suviliojau jus nuvažiuot į Islandiją", - sakė fotomenininkė, rizikavusi apsilankyti turistams draudžiamose vietose, kur susitinka ir susimaišo trys stichijos - ledo, žemės ir ugnies. Aurelijai Čepulinskaitei pavyko užfiksuoti tai, kad buvo ir bus, ir kas akimirksniu išnyksta, atskleisti, regis, nežemiškas Islandijos erdves ir magišką jos trauką.

Per tris dienas išnuomotu džipu fotografė įveikė pusantro tūkstančio kilometrų, pradėjusi kelionę nuo Reikjaviko, pasukdama vadinamuoju "Auksiniu ratu" - aplink vietos įžymybes. Pirmasis piligrimės "krikštas" laukinėje gamtoje įvyko, kai arktinė žuvėdra skėlė jai snapu į galvą. - "Gerokai užtrukau, pasiklydusi didžiajame Phingvellir kanjone, šalia skaidriausio ežero Pingvallavatn ir altingo (Althing) - seniausio Europoje parlamento, įkurto 930 metais, - pasakojo parodos autorė. - Nusileidusi į kanjono gelmes, patraukiau vos įžiūrimu takeliu. Deja, po dviejų valandų, žliaugiant lietui, šokinėjant samanomis apžėlusiais slidžiais lavos kauburėliais, teko grįžti atgalios. Mat, šiuo plyšiu tarp Europos ir Amerikos plokščių galima šuoliuoti dešimtis kilometrų, praradus viltį iš jo išlipti kada nori, kai padus iki magmos teskyrė dvi dešimtys metrų. Skubėjau pamatyti gamtos fenomeną - Geaysir kalvą; horizonte vis vėrėsi balti vandens stulpai, kylantys iki dangaus".

Besileidžiant saulei, Aurelija gėrėjosi geizerių "ferma", Islandijos kriokliais, ledynais, kalnais, uosdama šleikštų sieros kvapą. Vaikščiojo ant įkaitusio žemės rėčio lyg ant milžiniškos prisvilusios keptuvės, bijodama įsmukti į vieną iš verdančių skylių. Štai iš vienos burbuliuojančios skylės, Strokkur šaltinio, išsiveržia 25 m aukščio vandens stulpas. Išvydo ir Heklos ugnikalnį, veidrodines lygumas, kuriose atsispindi keistų formų lavos kauburiai, šiurkščių kalnagubrių dykumą, putojančias upes ir orą raižančias juodo lavos smėlio pūgas, į Atlanto vandenyną slenkančius ledynus...

Daugybę regėtų įstabių vaizdų fotomenininkei pavyko užfiksuoti, o parodą ji parengė Klaipėdoje, V. Karaciejaus studijoje. Autorę sveikino Klaipėdos meras R. Taraškevičius, uostamiesčio kultūros bei meno veikėjai. Dailininkė Jūratė Rekevičiūtė ir Ignas Kazakevičius gretimoje Menininkų namų salėje buvo sukūrę instaliaciją "Mano Islandija", panaudoję Aurelijos Čepulinskaitės fotoantspaudus ant drobės, taipogi čia pat surengę miniatiūrinio ugnikalnio "išsiveržimą".

Ivona ŽIEMYTĖ