Muzika - Dievo ir žmogaus bičiulystei

Muzika - Dievo ir žmogaus bičiulystei

Klaipėdiečių, šiais metais švenčiančių 760 miesto įkūrimo metines, laukia du netikėtumai. Liepos 22 d. 17 val. Telšių ordinaras vyskupas Jonas Boruta pašventins Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnytėlę, o prieš konsekravimo apeigas 15 val. Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir du solistai pristatys kompozitoriaus Alvido Remesos keturių dalių iškilmingas šv. Mišias ir naujausią kompozitoriaus kūrinį - VI simfoniją "Prisikėlimas".

Artėjančia proga kompozitorių Alvidą Remesą kalbina brolis pranciškonas Benediktas JURČYS.

Mielas kompozitoriau, ne kartą esame kalbėję apie Pranciškaus Asyžiečio atsidavimą raupsuotiesiems ir pasišventimą Bažnyčiai, apie jo ypatingą pagarbą Dievo sukurtajam pasauliui. Dabar noriu Tavęs paklausti apie tavo kūrinių ypatingą pagarbą religijai ir perteikiamas vertybes. Kokie yra Tavo kuriamos muzikos vektoriai?

Visada lenkiausi amžinosioms vertybėms. Visada didžiavausi Katalikų bažnyčios lobynu. Nepaliko manęs abejingo pažintis su novatorišku Mažesniųjų brolių ordinu. Gal dėl to gimė nemažas pluoštas giesmių, mišių, oratorijų, simfonijų, skirtų pranciškonų ordinui ir jo šventiesiems. Tarp jų ir dviejų dalių Šeštoji simfonija "Prisikėlimas", kuri dar neskambėjo Klaipėdoje, tarsi laukdama savo skambėjimo laiko. Tas laikas atėjo.

Maestro Stasys Domarkas ir Muzikinio teatro pastatyminės dalies vadovas Romualdas Butkevičius neseniai svečiavosi Švento Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, padarė kruopščius erdvės matavimus, aptarė šimto muzikantų ir choristų grupių išdėstymą. Ar "sutilps" Tavo simfonija "Prisikėlimas" mūsų mažytėje bažnytėlėje?

Jūs tikrai teisingai pastebėjote, jog tokių masinių renginių nauja bažnyčia nėra pasirengusi priimti - susidaro nemaža keblumų dėl atskirų instrumentinių grupių, ansamblių išdėstymo, sakytume, nelabai didelėje, tačiau jaukioje bažnyčioje. Taip pat derėtų pamąstyti apie galimybę klausytojams girdėti (o gal ir stebėti) šventinį renginį lauke, pasiremiant Nidos bažnyčios išdėstytu projektu? Juk dalyvių, svečių, klausytojų laukiama labai daug, į iškilmes pakviesta garbingų svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Kitas svarbus momentas - akustika, kuri dar nėra išbandyta ir patikrinta. Pasiruošimo darbų rezultatai bus akivaizdūs generalinės repeticijos metu, iškilmių išvakarėse.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, galima drąsiai teigti, statė žemaičiai. Ką reiškia šios apeigos Klaipėdos miesto kontekste asmeniškai Tau?

Gyvename gražiausiame Lietuvos mieste prie jūros, prieškario europiečių neretai vadintame Šiaurės Venecija. Kūrybingos žmonių širdys ir protai dovanoja miesto bendruomenei materialinę ir dvasinę gerovę. Jie įaudžia į savo miesto sielą gilias dvasines kultūrines bei muzikines tradicijas. Taip buvo, yra ir bus. Prisiminkime, kokia didinga Klaipėda buvo prieškariu, nors teritorija buvo vos penktadalis dabartinio uostamiesčio. Tačiau duris atverdavo vienuolika maldos namų, bažnyčių su puikiais vargonais, choriniu giedojimu. Labai džiaugiuosi, kad šiandieninė Klaipėda praturtėjo dar viena bažnytėle, kuri, neabejoju, taps ne tik tikinčiųjų užuovėja, bet ir muzikinės kultūros puoselėtoja.

Prisipažįstu, kad ir man šis pranciškonams skirtas sklypas įgauna sakralios Dievo skraistės įvaizdį...

Nuoširdžiai džiaugiuosi kartu su kitais klaipėdiečiais, kad pranciškonų iniciatyva Lietuvoje gimsta naujas dvasinis kultūrinis ir socialinės veiklos centras. O greta - dvasinės paramos onkologinėmis ligomis sergantiems ir jų artimiesiems. Tikiu, kad šio centro sukūrimo tikslas yra Žemės lopinėlis, liudijantis Dievo ir žmogaus meilės istoriją.

Maestro, ne vieną kartą esi teigęs, kad Klaipėda atsirado iš bažnyčios. Koks šio teiginio pamatas?

Klaipėda yra vienas iš uostų Baltijos jūros pakrantėje, kur dar prieš 760 metų pranciškonų vyskupas Henrikas Liuksemburgietis, tapęs Klaipėdos krikštatėviu, statė šventyklas - bažnyčias. Klaipėdos miesto užgimimo pagrindas - būtent šventykla. Klaipėda atsirado iš bažnyčios.

Taip kalba istorija. Apėję ištisą 760 metų istorinį ratą, tarsi vėl atsiduriame tame išeities taške. Tik šįkart - su prisikėlimo aureole.

PAŠVENTINIMAS. Liepos 22-ąją Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta šventins Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią dvasinės paramos centre, globojamame brolių pranciškonų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder