Muzikinio teatro vizija: tai pirmyn, tai - atgal

Kol šalies ir miesto valdžia niekaip nesusikalba ir neapsisprendžia, kas geriau - seno teatro rekonstrukcija ar naujo statyba (o kur dar diskusijos dėl naujos teatro vietos), šio teatro artistai dirba nepavydėtinomis sąlygomis. [CITATA]

Teatro vadovybė tik pradėjo džiaugtis, kad po truputį pradėjo judėti seno pastato rekonstrukcijos reikalai, o įstaigos valdytoja - Kultūros ministerija - jau atvirauja turinti visiškai kitokių planų.

Panašu, kad tokia situacija tęsis dar ilgai, nes planai dėl šio teatro perspektyvų nuolat ridinėjama tarsi kamuoliukas pirmyn atgal.

Gegužę vienaip, birželį - kitaip?

Gegužės pradžioje su kultūros ministru Šarūnu Biručiu susitikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aptarė uostamiesčio valstybinio muzikinio teatro perspektyvas. Tada miesto galva pranešė, jog ministras siūlo rinktis iš dviejų galimų statybos vietų - "Memelio miesto" teritorijos bei Vasaros estrados - ir paprašė paruošti du konkrečius scenarijus.

LIŪDNA SITUACIJA. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovybės, techninė ir ūkinė teatro bazė dabar yra tragiška, tad laukti gražių idėjų įgyvendinimo darosi vis sunkiau. Martyno VAINORIAUS nuotr.

V. Grubliauskas tvirtino, kad Š. Birutis atmetė galimybę Muzikinį teatrą atnaujinti jau esamoje vietoje, mat tokiu būdu negalima būtų tikėtis finansinės paramos iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Tačiau dabar paaiškėjo, kad iš valstybės investicijų programos Muzikiniam teatrui jau yra skirtos pradinės lėšos pastato rekonstrukcijai ir plėtrai. Taigi atrodytų, kad padarytas priešingas sprendimas - pastatas bus rekonstruojamas.

Panašu, kad šitaip situaciją supranta ir teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.

"Teatro rekonstrukcijos ir plėtros investicinį projektą Kultūros ministerijai pristatėme praėjusių metų pabaigoje. Pradinės lėšos, reikalingos ekspertizėms bei techniniam projektui rengti - gautos, taigi procesas prasidėjo. Tiesa, pasikeitus kultūros ministrui vėl buvo pradėtos svarstyti galimybės dėl naujo pastato statybos, tačiau šiai dienai mums nėra suteiktos tokios galimybės, o rekonstrukcijos programa nenutraukta, taigi dabar esame šiame kelyje", - paprašytas pakomentuoti dabartinę situaciją paaiškino R. Kaubrys.

Teatro vadovas neslėpė, kad dirbti tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, ir laukti, kol bus įgyvendintos gražios naujo pastato vizijos, darosi vis sunkiau, todėl esą pajudėjęs rekonstrukcijos traukinys jį labai pradžiugino.

"Techninė ir ūkinė bazė dabar yra tragiška. Nebegalime laukti gražių idėjų įgyvendinimo. Žinoma, tos vizijos, kad teatro pastatas galėtų puošti krantinę, žavi ir mane, bet šiuo metu man kur kas realiau atrodo senojo pastato rekonstrukcija ir plėtra. Juolab kad ir dabartinė vieta strategiškai yra patogi. Daugelis pasaulio muzikinių teatrų taip pat stovi miesto centre, senamiestyje", - kalbėjo R. Kaubrys.

Būtų tarp 5 prioritetų?

Tačiau kultūros ministro patarėjos Audronės Misikonienės duomenimis, šiomis dienomis Klaipėdos muzikiniam teatrui išsiųstas oficialus raštas, kuriame prašoma uostamiesčio politikų pagaliau apsispręsti, kokią jie mato šio teatro viziją.

"Neformaliuose susitikimuose su Klaipėdos politikais, architektais buvo kalbėta apie tai, bet dabar mes norime oficialiai išgirsti, kokie yra Klaipėdos prioritetai ir vizijos. Šiame rašte, be kita ko, rašoma, kad Kultūros ministerijai yra svarbus vietos savivaldos sprendimas dėl teatro vietos ir optimalaus jo dydžio. Kadangi šiuo metu dar nepradėtas įgyvendinti senojo teatro pastato rekonstrukcijos projektas, tikslinga apsispręsti, ar jį rekonstruoti, ar statyti naują", - sakė A. Misikonienė.

Pasak jos, kai Kultūros ministerija gaus oficialų Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, tik tuomet galėtų pradėti svarstyti finansavimo klausimus.

POZICIJA. Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, Klaipėda savo poziciją jau išreiškė prieš kelerius metus, kai buvo surengtas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vietos parinkimo konkursas. Nuotraukose - konkurso nugalėtojų vizualizacijos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

A. Misikonienės teigimu, ministro Š. Biručio vizija nepasikeitė. Jis palaiko tik visiškai naujo pastato statybas.

"Mes suprantame, kad dabartinis pastatas yra strategiškai patogioje vietoje. Bet jis yra senas, jį sunku perdaryti. Investuoti į esamą pastatą daug brangiau nei statyti naują. Jei miestas matytų viziją ir duotų savo nuožiūra žemės plotą, kur galėtų stovėti naujas teatras - būtų idealu. Tačiau jei miestas tokios būtinybės nejaučia, mes negalime daryti spaudimo. Ministras norėtų, kad politikai pasitartų ir su visuomene, kurioje vietoje turėtų stovėti Klaipėdos muzikinis teatras", - kalbėjo A. Misikonienė.

Muzikinis teatras nuo pat jo įkūrimo pradžios yra įsikūręs tipiniuose sovietmečio kultūros rūmuose, kurie buvo pastatyti 1964 m. Preliminariai skaičiuojama, esą šio pastato rekonstrukcijai gali prireikti 50 mln. litų. Kadangi šis pastatas nėra paveldo objektas, pasak A. Misikonienės, tikėtis paramos jo rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų neverta.

"Tokiu atveju seno pastato statybos gali užsitęsti labai ilgai, nes finansavimas būtų dozuojamas po truputį. Daug dabar yra tokių objektų, kurie rekonstruojami metų metais. O ministro vizija buvo tokia - parduoti strategiškai geroje vietoje stovintį dabartinį muzikinio teatro pastatą ir radus galimybę pridėti europinių pinigų bei pradėti naujo pastato statybas. Tai ekonomiškesnis ir ūkiškesnis sprendimas. Tačiau kiek aš kalbėjau su teatro direktoriumi, suprantu, kad Klaipėdos savivalda labiau palaiko seno pastato rekonstrukcijos viziją", - kalbėjo ministerijos atstovė.

Akcentuojama, kad naujo teatro statyboms gali būti panaudojamos 2014-2020 m. ES paramos lėšos, o tai esą reikštų, kad naujas teatras būtų pastatytas daug greičiau, nei tai galėtų padaryti valstybė savo jėgomis.

"Jei Klaipėdos valdžia pagaliau apsispręstų, kad nori naujo teatro - Kultūros ministerija jį įtrauktų tarp 5 prioritetinių objektų", - žadėjo ministro patarėja.

Kita vertus, ji pripažino, kad tol, kol būtų pastatytas naujas teatro pastatas, šios įstaigos bendruomenė turėtų kažkur glaustis, todėl esą kol kas ir nestabdomas rekonstrukcijos projektas. Tačiau ji sutiko, kad viena yra rekonstruoti pastatą iš esmės ir visai kas kita paremontuoti patalpas, kad būtų jose maloniau laukti, kol bus pastatytas naujas pastatas.

"Aš šį penktadienį vyksiu į Klaipėdoje vyksiančias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir ten susitikusi su Klaipėdos meru dar kartą būtinai aptarsiu teatro viziją", - vakar sakė A. Misikonienė.

Be kita ko, ji priminė, kad šiemet Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcijai daugiau lėšų nenumatyta, o kaip bus kitąmet - nežinia.

Svetimam vienuolyne nešeimininkauja

Kadangi ministerijos siųstas raštas uostamiesčio politikų dar nepasiekė, vakar Klaipėdos meras susilaikė nuo oficialaus komentaro, tačiau savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu sutiko išsakyti. Pasak V. Grubliausko, miesto vizija yra aiški jau seniai - Klaipėda nori turėti tinkamą muzikinį teatrą ir kiek galima greičiau, tačiau nuspręsti, kuriuo keliu eiti, - pačios ministerijos kompetencija.

"Sunku būtų komentuoti raštą, kurio dar negavome, tačiau apie galimą jo atsiradimą girdėti teko. Šiuo atveju gūžtelėčiau pečiais, nes, mano galva, miestas savo poziciją šiuo klausimu jau kaip ir išreiškė, kai įvyko architektūrinis konkursas naujo pastato vietai parinkti. Sakyčiau, miesto pozicija yra aiški ir tvirta - Klaipėda privalo turėti muzikinį teatrą. Bet kalba eina ir apie statybos kaštus, tad, manau, būtų ne visai korektiška, jei mes ministerijai aiškintume, kad norime to ar ano. Čia ne restoranas, kur padavėjo paprašai norimo patiekalo. Reikėtų labai aiškiai susidėlioti kompetencijos ribas, kas ko gali prašyti ir kas ką turėtų daryti. Kadangi muzikinis teatras yra Kultūros ministerijos kompetencija - tai jos sprendimas ir turėtų būti, kokios yra vieno ar kito varianto realizavimo galimybės. Dabar tas kamuolio ridenimas iš vienos institucijos į kitą, švelniai tariant, man atrodo truputį keistokai. Juk negali svetimam vienuolyne įvedinėti savo tvarką", - komentavo V. Grubliauskas.

Jis yra įsitikinęs, kad Kultūros ministerija apskaičiavusi savo galimybes ir suderinusi jas su ambicijomis turėtų atsiklausti miesto, ar mums tinka toks variantas, o ne priešingai.

"Tai yra ne vien ministerijos sprendimas. Kultūros ministras akcentavo, kad tai turi būti bendras ir ministerijos, ir Klaipėdos savivaldos sprendimas", - savo ruožtu ministerijos poziciją pabrėžė A. Misikonienė.

Istorija be galo

2006-ųjų pabaigoje Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui skirti 500 tūkst. litų naujo teatro pastato projektavimo darbams. Tą patį mėnesį miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete nutarta teatro statyboms skirti sklypą Danės skverelyje, priešais TEO LT pastatą.
2007-ųjų sausį tuometinė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pareiškė, kad naujojo teatro pastato statybą nori pradėti nuo architektūrinių idėjų konkurso. Tačiau architektai ekspertai išsakė abejones, ar nedidelis paupio skveras geriausia vieta muzikiniam teatrui. Jie pasiūlė rengti ne tik architektūrinių idėjų konkursą, bet ir konkursą vietai, kurioje galėtų iškilti naujas muzikinis teatras, parinkti.
2007-ųjų lapkritį Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pareiškia, kad tik gavus aiškų atsakymą dėl finansavimo, bus galima rinkti vietą būsimajam teatrui ir plėtoti architektūrinę jo koncepciją. O tuometinis teatro direktorius R. Kaubrys tvirtino, kad vienas svarbiausių rūpesčių - atsiskaityti su UAB "Investicijų ekspresas", ankstesnės vadovės pavedimu parengusia naujojo teatro investicinį projektą ir galimybių studiją, kurioje gvildenta tik viena galimybė - įkurdinti naują pastatą Danės skverelyje. Pagal šią studiją, naujo modernaus teatro pastato statybai tuomet esą reikėjo 1 ha ploto sklypo ir 127 mln. litų.
2008-ųjų gegužę R. Kaubrys praneša, kad "kultūros ministras Jonas Jučas patvirtino, jog jau pasirengė netrukus vyksiančiam Vyriausybės posėdžiui, kuriame bus svarstomas muzikinio teatro statybų finansavimo klausimas". Klaipėdos savivaldybės prašoma parinkti tinkamą sklypą, kad būtų aiškiau, kiek pinigų prireiks. Meras R. Taraškevičius pareiškia, kad ministerija taip tik stumia nuo savęs problemą. "Kai bus pinigų, atsiras ir sklypas. Mus paliko peštis dėl vietos ir įstūmė į nežinią", - tada piktinosi miesto vadovas. Konstatuota: jeigu bus nuspręsta statyti naują pastatą, savivaldybė paskelbs konkursą, kurio laimėtojui teks užduotis parinkti tinkamiausią vietą.
2008-ųjų liepą architektė Milda Zabulytė naują muzikinį teatrą pasiūlo statyti šiauriniame rage su įsikišimu į buvusią "Laivitės" teritoriją.
2009-ųjų gegužę R. Taraškevičius su teatrui vėl pradėjusia vadovauti A. Žigaityte-Nekrošiene vėl tariasi dėl teatro ateities. Teatro vadovė pareiškė pasigendanti miesto politikų iniciatyvos ir paprašė nedelsti bei skirti tinkamą sklypą naujojo teatro pastato statybai. "Pirmąjį žingsnį turi žengti Kultūros ministerija. Ji turi teikti klausimą dėl teatro statybos svarstyti Vyriausybės strateginio planavimo komitetui. Šis turi priimti sprendimą - statyti ar ne, nors ir po dvejų ar penkerių metų. Turėdami garantiją galėsime žengti toliau", - aiškino meras.
2010-ųjų balandį po dar vieno pasitarimo muzikinio teatro vadovybė paraginta pati imtis organizuoti architektūrinį vietos, kurioje išaugs naujas teatras, parinkimo konkursą.
2011-ųjų liepą Kultūros ministerija išreiškia nuomonę, kokio dydžio turėtų būti naujasis teatras. Jos rašte teigta, kad naujojo teatro didžioji salė neturėtų būti didesnė nei 700 vietų, o mažoji - 250 vietų. Tą patį mėnesį teatras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbia viešą architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo teatro pastato vietai parinkti.
Spalio pabaigoje paskelbiami šio konkurso rezultatai - naujasis teatras turėtų kilti "Memelio mieste", buvusioje "Laivitės" teritorijoje. Vėliau šią viziją sukritikuoja Uosto direkcijos atstovai.