Klaipėdos galerijoje nuo trečiadienio eksponuojama asmeninė vilniečių Dalios ir Gintaro Gruodžių tapybos darbų kolekcija. Pasak menotyrininko Igno Kazakevičiaus, tai unikali kolekcija, kuri prašyte prašosi aukštų įvertinimų ir pagiriamojo žodžio.
Kultūros puoselėtojai
Dalia ir Gintaras Gruodžiai - verslininkai. Ponia Dalia pagal specialybę ekonomistė, o jos vyras - inžinierius. Gali pasirodyti, kad tokių profesijų žmonės turi būti toli nuo meno. Tačiau D. ir G. Gruodžiai - išimtis.
Verslininkai atgaivino garsųjį Bikuškio dvarą ir ėmėsi senųjų tradicijų - paversti dvarą kultūros židiniu. Čia nuolat organizuojami įvairūs renginiai: seminarai, plenerai, kuriama meno galerija.
Gruodžiai garsėja ir kaip seni kolekcininkai. Pakviesti Klaipėdos galerijos, nedidelę dalį savo įspūdingos paveikslų kolekcijos verslininkai atvežė uostamiestin, pristatydami parodą "Sugrįžimas". Galerijoje eksponuojami įvairių menininkų tapybos darbai. Tarp jų - Antano Obcarsko, Jolitos Skėrytės, Vytauto Pakalnio, Algimanto Jusionio, Augustino Savicko, Algio Griškevičiaus, Gintarės Uogintaitės, Rimo Bičiūno ir kitų autorių kūryba.
Kodėl paroda vadinasi būtent taip - "Sugrįžimas"? Šį įvykį galima pavadinti savotišku sugrįžimu, nes ponas Gintaras gimė ir augo Klaipėdoje. Gruodžiai čia pragyveno maždaug dešimt metų.
"Labai svarbu daryti tai, ką nori, - sako ponia Dalia. - Manau, kad prisilietimas prie didžiojo meno taurina žmogų. Mes su vyru jau turbūt "užtaurinti", bet esu tikra, kad visi, atvykę į mūsų dvarą, pamatę sienas, kurias puošia puikūs paveikslai, visai kitaip pasijaučia."
"Tai puiki liga"
Dalia Gruodienė sako, kad jiems visada gera sugrįžti į Klaipėdą. Čia gyvena daug giminaičių ir draugų. "Klaipėdos tikrai neužmiršom. Vertinu vyro meilę Klaipėdai ir myliu šį miestą taip pat, kaip ir jis."
- Menas užima svarbią vietą jūsų gyvenime?
- Vadinu save menotyrininke savamoksle, - šypsosi. - Žinoma, čia humoras. Aš visą gyvenimą tuo domiuosi. Svarbiausia, kad tai yra puiki liga. Norėčiau palinkėti, kad ja sirgtų kuo daugiau verslininkų.
Dar vienas svarbus momentas: daug paveikslų iškeliauja iš Lietuvos, dailės muziejai neišgali jų supirkti. Tad kuo daugiau bus kolekcininkų, tuo geriau.
- O jūs patys netapote?
- Ne, nekuriame. Esame kolekcininkai ir darome tai visą gyvenimą. Šioje parodoje matote naujausius darbus, per pastaruosius 2-3 metus surinktą kolekciją.
- Kaip supratau, čia tik nedidelė dalis paveikslų, kuriuos turite. O kiek jų yra iš viso?
- Turime maždaug 70-80 paveikslų, bet skaičius ne taip svarbu. Vertiname kokybę, o ne kiekybę. Aišku, svarbu ir tai, kas yra darbo autorius, kaip tie paveikslai "ateina". Juk paveikslas yra gyvas dalykas, su juo gyveni.
- Tačiau tai brangus malonumas. Ar negaila pinigų kolekcionavimui? Vis dėlto sakoma, kad menas - ne duona...
- Taip, tai ne duona... Bet kita vertus, brangu tiesiog gyventi, ar ne. Šia tema turbūt galima ilgai kalbėti. Bet mes tai sau leidžiame ir aš esu labai laiminga, kad galiu vadinti save kolekcininke. Mano vyras, manau, taip pat.
- O kur laikote tiek daug darbų? Namuose?
- Ne. Namuose - tik nedidelė dalis. Dauguma darbų laikoma saugyklose, kartas nuo karto jie eksponuojami. O paveikslus namuose nuolat keičiame. Manau, man pabostų visada matyti tuos pačius kūrinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą