Palangoje, Ramybės menų kiemelyje, šeštadienį atidaroma 52-oji Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio paroda, taip ir pavadinta - "Paroda 52". Dailininkė Nomeda pirmą kartą žiūrovams pristatys ir savo naujus fotografijos darbus "Dvigubi".
Pasak N. Marčėnaitės, "pieštuką, teptuką, steką ir dar visokius pagaliukus jau esu išbandžiusi. Fotoaparatas - tai stebuklingas mechanizmas, galintis fiksuoti taip, kaip matau. Kartais. Kartais ilgai grumiamės, nes aš matau vienaip, jis - kitaip. Pastaruoju metu tapome beveik darnia pora, bet kaip įnagį, tinkamą reikšti mintis, naudoju pirmą kartą. Į šias dvigubas nuotraukas sudėjau nedarnias, keistas, skirtingas, provokuojančias ar sutariančias dermes, nes norėjau pasikalbėti apie štai tokią - plačią kaip vaivorykštė harmoniją", - rašo parodos anotacijoje autorė.
Kita parodos dalis - Mariaus Jonučio kūryba. Savo eksponuojamų darbų kolekcijas "Žmogaus teisės" ir "Apokalipsė" jis komentuoja taip: "Dažnai girdžiu kalbant visokių dalykų apie žmogaus teises, kad, pavyzdžiui, dar daugelyje pasaulio vietų yra su jomis rimtų problemų ir iš visų jėgų turime kovoti, o kai dažnai girdi, kartais net pradedi galvoti - kas gi jos yra iš tikrųjų, kas jos yra man, kodėl jos turi būti, o ar gali nebūti, o kaip žmogus be teisių, kas daro žmogų žmogumi, o kai po truputį galvoji, tai kartais atsitinka, kad po truputį pradedi paišyti arba rašyti, o ką nupaišai, tai op ir pakabini ant sienos", - sako M. Jonutis.
Kalbėdamas apie "Apokalipsės" kūrinius dailininkas prisimena pernai Anžė pilyje, Prancūzijoje, radęs gobelenų apokalipsės tema - tai buvę seniausi prancūziški gobelenai ir didžiausias kada nors Europoje išaustas kūrinys. "Supratau, kad negaliu praeiti pro šalį, ir strigau juose keletą smagių darbo savaičių. Labai jau užsinorėjau ir aš juos bent kiek padaryti. Stipriausias dalykas tuose iš pirmo žvilgsnio gal bažnytiniuose kilimuose buvo kontrastas tarp šlykštaus teksto ir maksimaliai estetizuoto vaizdo - tuose gobelenuose nugalėjo grožis, išgelbėdamas pasaulį nuo pikto dangaus", - filosofuoja M. Jonutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą