"Mano piešiniai spalvoti, ryškūs, todėl manau, kad pavadinimas "Dialogas su spalva" parodai labiausiai tinka", - sakė dvylikametė Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos "Varsa" ugdytinė Kotryna Šileikaitė, kovo 9-ąją dieną Meno bibliotekoje (J. Janonio g. 9) atidariusi pirmąją autorinę parodą.
Pasak Kotrynos mamos Dianos Šileikienės, mergaitė piešė nuo mažens, vos radusi, kuo ir ant ko paišyti. Kruopščiai išmargindavo smulkiausiais ornamentais servetėlę ar languotą sąsiuvinio lapą. "Kotryna lankė aibę būrelių, kai kur patiko, kai kas nusibosdavo, tačiau niekada nėra pasiskundusi, kad nebenori piešti", - sakė jos mama.
Per tuos ketverius metus, kai lanko Loretos Laurinavičienės vadovaujamą studiją "Varsa", Kotryna Šileikaitė tapo tarptautinio vaikų kūrybos mainų projekto Niujorke laureate, jos piešiniai džiugino akį šalies ir uostamiesčio gabiausių jaunųjų dailininkų parodose.
Kokie paveikslai pačiai patinka ir kurių galbūt nebenorėtum matyti?
Patys pirmieji paveikslai man keisti, bet savotiškai gražūs ir mieli, ir po daugelio metų gal bus malonu prisiminti, nuo ko pradėjau. Man patinka paskutinieji darbai, iš kurių matyti, kaip per tuos praėjusius metus pasikeičiau, patobulėjau - "Vakaras kaime" ir "Smuikas", nes čia įvairi technika.
Turi ką bendra su muzika?
Esu grojusi fleita ir gitara, man patinka muzikos pasaulis. Pabandžiau išgauti skambėjimą spalvomis.
Kodėl tavo paveikslai modernistiniai?
Iš tikrųjų studijoje mokomės ir proporcijų, meistriškumo, kaip pavaizduoti daiktą, kad nebūtų plokščias, suteikti jam formą, kaip derinti spalvas. Į dailę žiūrime ne kaip į kokį tikslųjį mokslą, o kaip tu pats jauti, kaip tau miela ir norisi piešti. Iš pradžių piešiau mažo formato darbus, dabar jie "išaugo". Beribė ta piešimo laisvė.
Kaip tau kyla idėja?
Vadovė pasako temą ir tu sau mintyse dėlioji, ką galėtum piešti. Duoda knygų pavartyti, pataria, koks fonas tiktų. Bet viskas kyla iš savęs, iš gyvenimo, pokalbių su draugais ir patirtų nuotykių. Taip, jau čia yra kažkiek autobiografijos. Kad ir tie spalvoti vasaros prisiminimai pas močiutę kaimo sodyboje...
Be piešimo, turi kitų pomėgių?
Piešti man labai svarbu ir įdomu, bet dar patinka šokti. Lankau modernųjį šokį ir šou baletą.
Ar jau teko ką nors paaukoti vardan meno?
Kaip ir neteko ko atsisakyti, bet gal kartais nukentėdavo mokslai, nes pasineri į dailę, grįžti vakare, ir vėlai darai namų darbus. Gal vienu momentu ir buvo tokio apsileidimo. O draugams skiriu savaitgalius.
Koks tavo mėgstamas dailininkas?
Neturiu ypatingo, bet šiaip patinka modernusis menas, su mama ir draugėmis aplankome parodas. Internete pasidairau pavyzdžių, kaip išreikšti kūną erdvėje.
Kaip tave keičia paauglystė?
Įsidėmiu, ką galiu sau pritaikyti, ieškau savojo braižo. Iš kiekvieno varsiečio gali ko nors pasimokyti ir pats tobulėti. Aišku, ir mūsų vadovė daug prisideda, kad bręstume. Mokykloje "Universa Via", kurioje mokausi, yra daug talentingų vaikų. Pažįstu berniuką, kuris mėgsta meną, fotografuoja ir puikiai mokosi.
Kuo skiriasi kuriantis žmogus nuo nekuriančio?
Manau, kad nekuriantis nėra toks laisvas, neturi ar dar nerado, kaip save išreikšti. Labiau užsidaręs, užgniaužęs polėkį.
Ar tavo jausmai tokie pat ryškūs, kaip paveikslai?
Aš neslepiu jausmų, jie atspindi žmogų ir jo būsenas. Mama ir vadovė sako, kad mano spalvos ryškios, o linijos švelnios, negriežtos, plastiškos. Bet aš dar ieškau savo stiliaus, savo braižo. Žinau, kad tai gali užtrukti ilgus metus.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą