Pinigų gaila net Dainų šventei

Pinigų gaila net Dainų šventei

Daugiau nei 22 tūkstančiai Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių šią savaitę suplūdo į Vilnių. Kelerius metus išskirtiniam renginiui besiruošusių vaikų nuotaikos negadina nei staiga prapliumpančios liūtys, nei kietos grindys, ant kurių tenka miegoti po ilgų repeticijų. Tačiau kur suaugusiųjų, mėgstančių rėžti patriotines kalbas tokiose šventėse, gėda ir sąžinė?

Jau nuo pirmadienio Vilniaus gatvėse pagausėjo geltonųjų autobusiukų, mokyklas užplūdo būriai vaikų. Dainų šventės dalyviai apgyvendinti sporto salėse, kabinetuose, miega ant grindų pasitiesę iš namų atsivežtus pripučiamus čiužinius ar tiesiog miegmaišius. Tik apie 3000 vaikų miega lovose - atvykusieji iš užsienio ir iš tų savivaldybių, kurios surado pinigų sumokėti po 6 eurus už kiekvieno vaiko nakvynę bendrabutyje.

Pasak Moksleivių dainų šventės direktoriaus Romualdo Kondroto, tai labiau priklauso ne nuo pinigų, bet nuo požiūrio: „Man sunku suvokti, bet, matyt, mes taip nemylime savo vaikų, nes lėšos, kurios skiriamos Vaikų dainų šventei, yra tris kartus mažesnės negu suaugusiųjų Dainų šventei.“

2012 metų Moksleivių dainų šventei buvo skirta 4,8 mln. litų (apie 1,4 mln. eurų). Šiųmečiam renginiui organizuoti Finansų ministerija skyrė 1,3 mln. eurų, dar 0,5 mln. eurų pridėjo Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo už dviejų dienų „Siemens“ arenos, kur vyks Šokių diena ir jos repeticijos, nuomą. Už dar dviejų dienų nuomą privalo mokėti šventės organizatoriai. Bendra suma už keturias dienas - apie 56 tūkst. eurų.

„Mes mokame ir už stadionus, uždaras erdves, kuriose vyksta repeticijos, mokame mokykloms už grindis, už Vingio parką, kuriame vyko Dainų diena. Mokame už viską. Praėjo tie laikai, kai kažkas kažką davė veltui“, - dėstė Moksleivių dainų šventės direktorius.

Pamaitinti beveik 20 tūkst. moksleivių tris kartus per dieną skirtingose miesto vietose šventės organizatoriams irgi kainuoja nemenkus pinigus - vienam vaikui per dieną - 8,70 euro. Pasak R.Kondroto, šią sumą pavyko nuderėti iš viešojo konkurso laimėtojos bendrovės „Pontem“ tik po dviejų derybų turų - pradinė kaina siekė apie 10 eurų.

R.Kondrotas apgailestavo, kad lėšų stygius neleidžia sudaryti vaikams galimybių pamatyti vieni kitų pasirodymus: „Sena mano svajonė - kad šventės metu dainininkai galėtų nueiti į Šokių dieną, šokėjai - į Dainų dieną, Ansamblių vakarą. Iš tos pačios mokyklos vieni dainuoja, kiti šoka, treti groja Ansamblių vakare, o net nepamato savo draugų pasirodymų. Kaip darbo įrankiai - atidirbo, į autobusą ir namo. Kad tik pigiau. Juk reikėtų juos ir vėl maitinti, apnakvydinti, o tai - milžiniškos lėšos. Manau, kad visa Dainų šventės savaitė turėtų būti skirta Lietuvos vaikams. Kad jie galėtų pasižvalgyti po sostinę ir muziejus, pamatyti vieni kitų renginius.“

Kalnų parke šeštadienį vyksiančio Ansamblių vakaro meno vadovas Vytautas Buterlevičius apgailestavo, kad tie, kas valdo pinigus, negali įsisąmoninti, kad jeigu nebus moksleivių dainų švenčių, ir suaugusiųjų dainų šventės gaus daug šansų nunykti.

„Nėra jau mūsų valstybė tokia vargšė, kad nerastų tų kelių „kapeikų“ vaikams apnakvydinti ir pamaitinti. Manau, čia tik valdininkų toks požiūris, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Buterlevičius. - Vilniaus savivaldybė maloniai apmoka 2 dienų „Siemens“ arenos nuomą - ar negalėjo vaikai veltui gauti tą areną 4 dienoms, ar miestas būtų dėl to labai „nubiednėjęs“? Net Kalnų parko žiūrovų suoliukų savivaldybė nesugebėjo sutvarkyti - atvažiavo iš Kauno profesinių mokyklų moksleiviai į gamybinę praktiką, suremontavo, išdažė suoliukus, net blizga. Valdžiai nieko nekainavo...“

Dainų šventės vyko ir tarybiniais laikais, tada jų dalyviams būdavo paruoštos ne mokyklų grindys, o visų profesinių ir aukštųjų mokyklų bendrabučiai.

„Tada nebuvo komercinio pagrindo, o dabar jis visur, net ir patriotinis entuziazmas praskiedžiamas komercija, - atsiduso pašnekovas. - Laimė, mūsų jaunoji karta to entuziazmo turi gana daug, o miegoti ant grindų jiems netgi romantika. Trečiadienį per repeticiją Kalnų parke prapliupo smarki liūtis, bet nė vienas vaikas neišėjo iš aikštės - kojos kiaurai šlapios, o jie dirbo kaip dirbę. Be jokio nurodymo ar įsakymo, nes vaikai ne „valdiškai“ tą patriotizmą supranta, o labai nuoširdžiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder