Interneto piratus pažaboti besistengianti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) nuo vasaros pradžios turi naują vadovę - advokatę Diną Adomavičiūtę. Ji žada, jog asociacija nesivaikys senųjų tradicijų, kuomet pažeidėjus stengiamasi bausti, o atvirkščiai, stengsis šviesti visuomenę ir tokiu būdu kovoti su neteisėtai autorinių teisių objektus platinančiais ar juos naudojančiais asmenimis. "Internetinis piratavimas yra itin skausmingas Lietuvos kūrėjams, mat jų kūriniams dėl piratavimo neuždirbus pelno, dingsta inspiracija kurti toliau. Norėtųsi tai pakeisti", - sako D. Adomavičiūtė.
Nors šalies kūrėjai nuo piratų nukenčia gana dažnai, tačiau didelio skirtumo, kokios šalies kūrėjų produkcija yra pasisavinama, anot D. Adomavičiūtės, nėra.
"Tiek užsienio, tiek lietuvių kūrėjų filmus dažniausiai platina tos pačios bendrovės, jos pačios dažniausiai atlieka ir monitoringą. Kaip kūriniai "nupiratuojami", matyt, irgi nelabai skiriasi. Techninių galimybių yra visokių", - teigė LANVA vadovė.
Praranda motyvaciją
Pasak D. Adomavičiūtės, piratavimas yra labai skausmingas Lietuvos kūrėjams. Pavyzdžiui, tokie laukiami ir mėgstami filmai, kaip "Tadas Blinda. Pradžia", dažniausiai yra lygiai taip pat laukiami ne tik gerbėjų, bet ir internetinių piratų. Vos pasirodžius filmui, jie stengiasi išnaudoti visas galimybes ir ima platinti jį nelegaliai. Tokiu atveju, advokatės teigimu, lietuvių kūrėjai itin jautriai žiūri į šį reiškinį.
PROBLEMA. Tokie laukiami ir mėgstami filmai, kaip "Tadas Blinda. Pradžia", dažniausiai yra lygiai taip pat laukiami ne tik gerbėjų, bet ir internetinių piratų. Nors Lietuvoje sėkmingų filmų yra vienetai, net ir jie neuždirba pakankamai pajamų. Dėl šios priežasties kūrėjai nebeturi noro ką nors reikšmingo kurti vėliau. ELTA nuotr.
"Nors filmai ir sulaukia sėkmės, tačiau ne tokios didelės, kokia ji galėtų būti, jei piratavimo mastai nebūtų tokie dideli. Nors Lietuvoje sėkmingų filmų yra vienetai, net ir jie neuždirba pakankamai pajamų. Dėl šios priežasties kūrėjai nebeturi noro ką nors reikšmingo kurti vėliau, todėl ir neturime daug geros produkcijos. Dėl to labai liūdna", - sakė D. Adomavičiūtė.
Vis dėlto produkcijos platintojų atliekamas monitoringas, pasak LANVA vadovės, duoda vaisių. Dažnai užtenka, pastebėjus, jog autoriniai kūriniai platinami neteisėtai, kreiptis į juos platinusius asmenis ar tinklalapius ir paprašyti kūrinius pašalinti. Tokiu būdu piratavimo mastai yra šiek tiek pristabdomi.
Žinoma, advokatės teigimu, galimi ir teisiniai keliai, tačiau tokiu atveju būtina reaguoti itin greitai, kad būtų operatyviai nustatyti įtariamieji, pradėti teisiniai procesai, sustabdytas platinimas.
Imsis visuomenės švietimo
Tiesa, vos pradėjusi vadovauti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai D. Adomavičiūtė žadėjo, jog bus atsisakyta senųjų metodų, kuomet pažeidėjus bandoma sutramdyti vien tik baudimu. Asociacijos vadovė "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog bus stengiamasi pasitelkti informavimo priemones ir šviesti visuomenę.
"Bus vystomi tradiciniai informacijos prieinamumo projektai. Pasitelksime socialinę mediją, diskusijas, konferencijas, seminarus. Džiugu, kad į šią kovą stojame ne mes vieni. Kultūros ministerija neseniai skyrė finansavimą, kuris bus skirtas elektroninio tinklalapio jaunimui, kuriame bus skelbiama interaktyvi informacinio pobūdžio medžiaga, kūrimui. Stengsimės supažindinti žmones su faktais, kurie padės atpažinti neteisėta veikla užsiimančius tinklalapius. Juk ir dabar dar ne visi žino, kas internete yra legalu, o kas ne. Pavyzdžiui, beveik daugelis nutuokia, jog nemokamai parsisiųsti filmą iš "torentų" tipo tinklalapių yra nelegalu. Tačiau daugelis dar nežino, jog žiūrėti filmą "online" taip pat gali būti neteisėta. Žmonės mano, jog tai kaip televizija - jei jau produkcija transliuojama, tai viskas yra teisėta. Deja, ne visada būna taip", - pasakojo D. Adomavičiūtė.
Pasak LANVA vadovės, internete viskas daug sudėtingiau ir čia itin svarbus vartotojo informavimas. Teisėtai produkcija besidalinančios svetainės turi tam tikrų joms būtinų požymių. Visų pirma jose turi būti pateikiama informacija, jog produkcija platinama su autorinių teisių savininkų žinia ir leidimu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į produkcijos kokybę. Kino teatre perfilmuotas kinas greičiausiai niekada nebus platinamas legaliai. Dar vienas itin svarbus aspektas - finansinis. Jeigu platintojai prašo už turinį susimokėti, tai dar nereiškia, jog viskas yra teisėta. Tokiu atveju dalis šių pinigų turi nukeliauti produkcijos kūrėjams, o dažniausiai nutinka taip, jog viskas subyra į nelegalių platintojų kišenę.
"Didelė paskata piratavimo kontroliavimui galėtų tapti legalios "online" filmų žiūrėjimo svetainės. Tokios po truputį kuriasi. Tiesa, kol kas daugiausiai užsienyje, tačiau yra prieinamos ir lietuviams. Geru pavyzdžiu galėčiau įvardinti LRT mediateką, kurioje galima žiūrėti senuosius klasikinius lietuviškus filmus. Tai, žinoma, specifiniam vartotojų ratui skirtas dalykas, tačiau ir kitos produkcijos platintojai galėtų imti pavyzdį", - sakė LANVA vadovė.
Priežastys - finansinės
Kalbėdama apie pagrindines piratavimo priežastis, D. Adomavičiūtė buvo linkusi įvardinti kelis skirtingus aspektus.
"Priežasčių yra daug. Tenka kalbėtis su žmonėmis, internete skaityti atsiliepimus ir pastabas. Viena didžiausių priežasčių yra finansinis aspektas. Atlyginimų vidurkis ir akivaizdus lėšų trūkumas ypač jaučiamas Lietuvoje. Žmonės neturi finansinių galimybių visus norimus filmus pamatyti kino teatruose ar įsigyti juos originaliose laikmenose. Kitas dalykas - pagal esamus duomenis daugelis asmenų rinktųsi legalų kūrybinės produkcijos naudoojimą, jei ji būtų lengvai prieinama. Šiuo atveju tai būtų mano minėti laisvai prieinami, nebrangūs, tačiau legalūs "online" filmų ar kitos produkcijos žiūrėjimo tinklalapiai. Tiesiog žmonės nori galimybės be didelių sunkumų produkciją naudoti savo namuose", - sakė D. Adomavičiūtė.
Informacija
Liepos viduryje pasirodė pranešimai, jog tokie servisai kaip "Spotify" ar "Pandora", kur sumokėjus mėnesinį mokestį galima klausytis muzikos, bei videoįrašų portalas "YouTube" smarkiai mažina piratavimą muzikos industrijoje. Nors šie skaičiai, žinoma, nėra nurodomi pasauliniu mastu, tačiau norvegai 2008 metais nelegaliai atsisiuntė apie 1.2 milijardo muzikos įrašų. Tuo tarpu praėjusiais metais, prabėgus ketveriems metams, šis skaičius sumažėjo drastiškai vos iki 210 milijonų dainų parsisiuntimų. Visai kita situacija yra su mokamos televizijos laidomis bei filmais. Šių pažiūrėti nemokamai arba su mažu mokesčiu, išskyrus retus atvejus, negalima, taigi jų piratavimo mastai nemažėja taip greitai. 2008 metais norvegai parsisiuntė 125 milijonus filmų ir 135 milijonus TV laidų. Praėjusiais metais šie skaičiai mažėjo iki 65 mln. ir 55 mln., bet to nepalyginsi su muzikos kūrinių piratavimo lygio mažėjimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą