Bendrovė "Pamario restauratorius" baigė restauruoti garsaus Kuršių marių pakrantės laivų meistro ir žvejo Jono Gižo (1867-1940) sodybą, kuri turėtų tapti Pamarį lankančių turistų traukos vieta.
XIX a. pabaigoje statyti mediniai trobesiai išmirus paskutiniesiems J. Gižo palikuonims nyko ir smego
žemėn. Laivadirbys garsėjo kaip geriausias šiaurinės marių pakrantės venterinių valčių, kurėnų ir didesnių prekybinių laivų statytojas.
"Žvejo sodybos rekonstrukcijos darbai, pradėti pernai vasarą, truko septynis mėnesius. Vasarį senoji žvejo sodyba jau buvo visiškai atstatyta - tokio pat tūrio, ploto ir pastatų išdėstymo, kokia ir buvo", - sakė "Pamario restauratoriaus" vadovas Aldas Kliukas.
Anot jo, pastatai jau buvo visiškai supuvę, būtų užtekę stumtelti sienojus, perdangas, ir sodyba būtų sugriuvusi. Tačiau restauratoriams, atkūrusiems Pamario kraštui būdingą trobesių kompleksą, pasisekė išsaugoti nemažai laiko ir stichijos išbandymų atlaikiusių autentiškų detalių.
Pagrindiniame sodybos pastate išliko dalis sveikų sienojų, senasis kaminas, vidaus ir išorės durys su vyriais, spynomis bei raktais. Stogas, kaip ir XIX a., vėl pasipuošė nendriniu stogu, kieme atkurtas autentiškas šulinys su svirtimi, svirnas bei malkinė(laivadirbio dirbtuvės). Sudėtingiausia buvo sudėti naujus sienojus ant senųjų pamatų, kurių beveik ir nebuvo likę, tik keturi kertiniai akmenys.
Pamario restauratorių projektui pravertė Norvegijos fondo parama - apie 1,8 mln. litų. Norvegai vertina savąją medinę architektūrą, todėl skatina ją saugoti ir kaimynines šalis.
Buvusioje laivadirbio sodyboje, paruoštoje turizmo sezonui, tikimasi įkurti etnografinį muziejų, Turizmo informacijos centro padalinį, teikti keliautojams įvairias paslaugas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą