Apie meilę amžinybės akivaizdoje
"Margerit Duras tą romaną, virtusį pjese, rašė beveik taip pat ilgai, kaip savo garsiąją novelę, romantinę istoriją "Meilužis", kuri yra ekranizuota. Ir tos temos persipina, mes jose atradome "naujojo romano" krypties atstovės, dramaturgės, scenaristės autobiografinių momentų. Veiksmas vyksta Savanos įlankoje, kur susitinka pagyvenusi garsi aktorė ir jos nusižudžiusios dukters dukra, abi - patyrusios beprotišką meilę. Aktorė ne viską nori prisiminti, ne visiems savo poelgiams randa pateisinimą, ir kankinasi, jaučia sąžinės graužatį ir kaltę. Kita, tik išėjusi į gyvenimą, nori žinoti savo pradžią; jai tai labai svarbu, kad ir kokia būtų skausminga, - atnešdama Editos Piaf plokštelę, matuodama suknelę, restauruodama tą istoriją, mėgina atkurti praeitį. Kaip pavyks jaunai merginai išmaldauti senstančios aktorės pasakyti, priklausys nuo pastarosios, kuri visą gyvenimą save smerkė, ir viską, kas jos gyvenime nepavyko, neįvyko, teisino teatru, kuriam atidavė visą savo gyvenimą. Tad ir norėjome tą sąžinės kodą atrakinti teatro kalba", - taip spektaklį pristatė režisierius Sigutis Jačėnas.
PRISIMINIMAI. It šalčiu nutvilkančios bangos Madlen personažą užliejantys prisiminimai nesvetimi aktorei, išgyvenusiai savas netektis ir širdgėlą.
Pasak jo, spektaklis - prisiminimų sala gyvenimo vandenyne. M. Duras šie metai - jubiliejiniai, praėjus 100 metų nuo jos gimimo, savo laiku pastačiusi savo pjesę Paryžiuje, ji ne kartą ją kardinaliai perrašinėjo.Klaipėdiečiai perkūrė pjesę savaip, įvesdami dar ir vyro vaidmenį. Jis galėtų būti ir pjesės personažo, aktorės Madlen, mylimasis, ir jos dukters - esą, tai labai prancūziška. Viskas painu, kaip ir žmogaus viduje. Jis gyvena su savo prisiminimais, ir tai yra sudėtinga; kūnas sensta, jausmai, deja, ne...
Režisierius samprotavo apie tai, kas yra gyvenimas - akimirka. Kuo daugiau žmogus turi metų, tuo daugiau sukaupė prisiminimų, o kieno gyvenimas tik prasideda - fantazijų. Siužetas - painus, iš anksto sunkiai nuspėjamas, nes tai yra Duras kūrinys, kai kuriuos žodžius ji praleidžia, kai kurias prasmes tenka patiems atverti, o tai sukuria erdvę fantazuoti.
MEILĖ. Aktoriaus Lino Lukošiaus ir Sigutės Gaudušytės pora scenoje išgyveno pakilius ir romantiškus jausmus.
"Šią pjesę parinkome, galvodami apie aktorės Nijolės Sabulytės jubiliejų, tačiau pirmiausia galvojome apie kitą. Su ja kartu turėjęs vaidinti aktorius Vytautas Paukštė tuo metu susirgo, pradėjome ieškoti kitos pjesės. Pakalbėję su ta pačia vertėja iš prancūzų kalbos Akvile Melkūnaite išgirdome, kad ji turi išvertusi ir kitą M. Duras pjesę", - sakė režisierius.
Dvi moterys
Aktorė N. Sabulytė prasitarė, jog, teatre suvaidinusi 100 vaidmenų, tokio vaidmens dar neturėjusi.
PAPLŪDIMYS. "Jūra spektaklyje labai svarbi, nes pajūryje užplūsta prisiminimai, mes ieškome pateisinimų ir pasiteisinimų", - sakė režisierius Sigutis Jačėnas.
"Iš tikrųjų ne. Esu be galo dėkinga režisieriui, kad vaidmeniui pakvietė būtent mane. Kai perskaičiau pjesę, galvojau, ką čia reikės daryti, kaip vaidinti, nes yra pjesė pjesėje, pasakojimas pasakojime, ir po truputį pradėjo darytis taip įdomu, kad, manau, tai bus vienas įdomiausių vaidmenų mano gyvenime. Aktorės vaidmuo - aktorei, tad yra apie ką pamąstyti, kalbama apie nelaimes, kaltes ir netektis. Gal dažnas aktorius gyvenimo saulėlydyje pagalvoja, kad galėjo daugiau laiko skirti šeimai. Ir jeigu būtų tik pjesės skaitymas, tai praverkčiau ir nieko nebesakyčiau", - sakė aktorė.
Jos kolegės Sigutės Gaudušytės paklausėme, ar ne sunku vaidinti primadonos šešėlyje. Ji sakė, kad jai tai - didelė garbė, abi bando susikalbėti, įsiklausyti viena į kitą. Medžiaga nėra lengva, peršokama iš vieno laiko į kitą, tačiau tai ir yra įdomiausia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą