Romėnų teatrai

Skaitiniai

Romėnai greitai perėmė egzistuojančius graikų teatrus ir ėmėsi juos renovuoti ar perstatyti savo spektakliams. Romėnų teatras, forma išliko panašus į graikų teatrą, tačiau tapo daug didingesnis ir puošnesnis.

Paprastai romėnų teatrai buvo statomi ant plokščios žemės su dirbtinėmis sienomis ir terasomis. Tuo tarpu graikai teatrus statė natūralioje aplinkoje.

Romėnų teatruose buvo teikiama pirmenybė uždaroms erdvėms, nors jos ne visada turėjo ilgalaikius stogus. Jei reikėdavo, teatrai būdavo apdengiami specialia medžiaga.

Ilgą laiką romėnų teatro struktūrą sudarė mediniai persirengimo kambariai ir medinė siena. Akmeninio teatro nebuvo iki pat I a. pr.m.e. vidurio, nors ne kartą bandyta kažką panašaus pastatyti. 55 m.pr.m.e. Pompėjoje buvo pastatytas pirmasis ilgalaikis teatras iš akmens, žinoma, įkvėptas graikų.

Romėnų teatruose orkestra buvo mažesnė, pusės apskritimo formos. Išnykus chorui iš romėnų dramos, didžiausią orkestros dalį užėmė sėdimos vietos. Orkestra tapo savotišku intarpu žiūrovų zonoje, sukurtu kilnojamoms ar pusiau laikinoms parterio vietoms.

Skenė buvo svarbiausias romėnų teatro elementas. Ji buvo aukšta, paprastai trijų aukštų, pakelta iki sėdėjimo zonos lygio, užsibaigianti įmantria scenos siena "scanae frons". Pastaroji kartu su sėdėjimo zona buvo sujungta šoniniais flygeliais, taigi žiūrovai ir atlikėjai buvo visiškai atskirti nuo juos supančio pasaulio.

"Scanae frons" dažniausiai būdavo pagražinta eilėmis nišų su kolonadomis ir statulomis. Siekdami išreikšti Romos imperijos prabangą ir didybę romėnai teatrus apgaubė pagražinimais, įvairiomis dekoracijomis, tačiau juose rengiami vaidinimai toli gražu neprilygo graikų spektakliams, rodytiems paprastuose mediniuose pastatuose.

Iki pirmųjų naujosios eros amžių daugybė romėnų teatrų buvo pastatyta dabartinės Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos teritorijose, taip pat Šiaurės Afrikos kolonijose. Kai kurių jų būklė iki šiol išliko puiki.

Ieva MACIJAUSKAITĖ