Šeimyninis portretas interjere: sparnai ant kėdės atkaltės

Angelai tarp mūsų

"Noras pabandyti taip save išreikšti, prisiliesti prie baltos drobės turbūt ateina iš aukščiau - aš taip išsikalbu", - sakė dailininkė Rita Danielienė. Žinovai sako, kad ankstesnieji jos darbai labai skiriasi nuo šiandienių.

Moteris tai paaiškina nuotaikų ir gyvenimo kaita. Išbandė save kurdama papuošalus iš odos, minkydama molį. Kai Beatričė dar buvo maža, dailininkę įkvėpdavo G. Klimtas. Po to buvo pertrauka - kartu su Sigitu kūrė interjerus. Gimus Elžbietai vėl daugiau laiko leidžia prie molberto.

Beatričė gražiu paverčia net tokius padarus. Nuotraukos Ritos Danielienės.

"Man patinka iššūkiai interjere, kai reikia išspręsti keblią situaciją. Ankštoje buto erdvėje, kaip jachtoje, reikia viską sutalpinti, išgauti estetišką vaizdą, maksimalų efektą", - sakė dizainerė, paneigusi stereotipą, kad turtingo užsakovo estetinis skonis dažnusyk šlubuoja.

Bendraudama su užsakovu stengiasi suprasti jo poreikius - interjeras turi būti toks, kad šis galėtų jį keisti nebijodamas sugadinti.

Net menininkai be dizainerių nesugeba sutvarkyti asmeninės erdvės. Dailininkės manymu, gal dėl to, kad jie - nepastovūs, nuotaikų žmonės: vakar minkė molį, rytoj išvažiuos į Indiją ir sėdės basi prie upės. Meno žmogų sunku "pririšti", "įkišti" į interjerą. Rita ir Sigitas ir patys keičia savo namų interjerą, sako, nenori susisupti į apvalkaliuką.

"Savo paveikslais nenoriu moralizuoti, o mano religinė tematika yra gana buitiška. Noriu parodyti, kad angeliukai gyvena tarp mūsų, visą laiką šalia, ir net gamtoje ant žmogaus galvos tupintis balandis gali būti panašus į angelą. Ant kėdės atkaltės pakabinti sparnai byloja apie mūsų virsmus. Tie, kurie turi visko, išskyrus dvasingumą, gal neturi to angelo sargo", - sakė Rita, tapanti trapias moteris, kartais tikrąjį veidą slepiančios po sarkazmo kauke.

Požiūriai

E. Balsio menų gimnazijos auklėtinei Beatričei mokytoja pasiūlė per vasarą pasimokyti pas tapytoją Algirdą Taurinską.

"Tai labai geras žmogus, nuostabus mokytojas, iš jo gavau tapybos pagrindus, mokiausi meistriškumo. Svarstau Vilniaus dailės akademijoje studijuoti tapybą, tad bendraujame, mes papildome vienas kitą, diskutuojame", - sakė Beatričė, su A. Taurinsku surengusi ekspresionistinių darbų parodą "Dvi paletės" Klaipėdos "Memel art" galerijoje.

Labai anksti menininkės kelią pasirinko Elžbieta Danieliūtė. Vos pustrečių metų mergytės tapyti paveikslai - vaikiškai genialūs. Sienos, žaislai - išpaišyti: "Aš dirbu", - sako Elžbieta. Po "darbo" tenka ir ją pačią maudyti. Turi savo kertę, savo dažus. Papūgiuką nutapė keliais štrichais, mama greit atėmė paveikslą, kol nesugadino. Dirbdama mažylė nešneka, bet paskui pasako, ką pavaizdavo. O tai gali būti ir vabalas, ir mamos veidas, keistesnis už Pikaso nutapytuosius.

Sigito Danieliaus suprojektuotos erdvės pasižymi jaukumu.

Namai - mažasis universitetas

Paklausiau Sigitą, ar jam pavyko įkūnyti svajonę suprojektuoti tokį butą, kuriame būtų vos 25 procentai civilizacijos ženklų, o visa kita - gamta: žiemos sodas, krioklys, smėlis.

"Gal dar pavyks ši utopija. Manau, kad kiekvienam lietuviui reikėtų mažo ekologiško namuko. Dabar kuriame interjerą, kuriame bus galerijai, muzikai skirta zona, savotiškas altorius - virtuvė, ir kiekvienas šeimos narys turės namuose savo erdvę. Tai paskatintų intensyviai jas išnaudoti: grįžus iš kelionės surengti parodą - iškabinti, o ne į kampą sumesti vaikų darbus, kad būtų šventė. Interjere bus vietos ir lavinimosi, kultūros bei žaidimų zonoms,- namai turėtų būti mažasis universitetas", - sakė Sigitas.

Beatričės natiurmortuose, regis, žydi daiktai, ne vien gėlės.

Juokiasi, kad jo žmonos nutapytas moteris pavadinau fatališkomis; jas tapydama ji vaizduoja įvairias Sigito kūno dalis. Visi šeimos nariai pozuoja vieni kitiems, tai suteikia gyvybingumo.

"Gamtoje tiek natūralių augalų, upių ir kriauklių spiralių, įkvepia ir smėlio raukšlės, medžio rievės", - sako paklaustas, kodėl savo interjeruose įterpia spiralinių laiptų ar baldų. Net bando sukurti metų laikus interjere.

"Gyvenimas fragmentiškas, dizaineriui sunku sukurti visumą; reikia laiko, pinigų, gyvenimo tempas diktuoja savo. Todėl interjerai ne visada pritaikyti prie eksterjerų - modernių ar klasikinių. Stogą stengiuosi suprojektuoti kaip visumos dalį, priderinti bute panašaus stiliaus tapybą, ornamentus. Ekologija architektūroje yra kone mistika, bet ji turi būti", - apie profesinės raiškos kryptis kalbėjo dizaineris.