Sibiriada ir tėviškės saulėlydžiai

Baroti galerijoje, tęsiant parodų ciklą "XX. amžiaus dailės klasikai" atidaryta tapytojo Pranciškaus Poručio retrospektyvinė darbų paroda.

Apie 1924 metais gimusį, Kaune gyvenantį menininką Pranciškų Porutį žinoma nedaug: 1941 metais ištremtas į Sibirą, per ten išgyventą dešimtmetį jis pateko stiprion rusų dailės mokyklos įtakon; tai ir atspindi jo "Sibiriados" ciklo kūryba. Kaip "Dievų miško" autoriui B. Sruogai, kūryba, sklidina skaidraus sarkazmo ir šiltų išgyvenimų tvano, padėjo išgyventi ir P. Poručiui. Šiandie Jakutsko dailės muziejus yra skyręs salę personalinei autoriaus ekspozicijai.

Po to dailininkas dirbo moksliniu bendradarbiu M. K. Čiurlionio muziejuje, o jo lietos akvarelės pasklido po pasaulio galerijas. Šis vienas iškiliausių Jono Švažo, A. Stasiulevičiaus, vyresniojo Jusionio kartos dailininkų retai tapė "paveikslus duonai", laužė tradicinės socrealizmo laikotarpio dailės "ledus", tad jo studijoje susikaupė didžiulis grynojo meno lobynas.

"Apie 1957-uosius Lietuvos parodų rūmuose tokie darbai nebuvo eksponuojami, nes tuometiniams kritikams nebuvo priimtinas "formalizmas", postimpresionizmo ir ekspresionizmo maniera. Apskritai tokia meno samprata tais laikais buvo dvasios prabanga. Dailininkas buvo pripažintas tik po gero dešimtmečio, o šiandien jo darbai, stulbinantys erdve, spalva, tautiškumu ir autentika mums taip pat - didelis atradimas", - sakė dailininkas Kęstutis Balčikonis.

Žinovai Pranciškaus Poručio darbus lygina su garsių Nyderlandų tapytojų, tokių kaip Ostadė, kūryba. Pastarasis tapydavo nekūrentoje dirbtuvėje, apsitūlojęs šiltais drabužiais, iš atminties, net nepažvelgdamas į peizažą už lango. Neturėjo valstybinių užsakymų, tad tapė nedidelės apimties drobes, tapusias nacionalinės kultūros vertybe. Rusiškos dailės mokykla suteikė P. Poručiui formos, kompozicijos, natūros pajautimą, tačiau jai trūko spalvinio jautrumo. Tačiau gilus spalvų stichijos pajautimas ir dermė yra įgimti P. Poručiui. Nepaprasto darbštumo dailininkas išbandė aibę tapybos stilių, kol atrado ryškų savąjį braižą. Galimas dalykas, jo tapybos manierą perėmė tapytojas Jonas Švažas. Asociatyvūs, įtaigūs, spontaniški ir romantiški Pranciškaus Poručio darbai "Muchojės uostas", "Bažnytkaimis", natiurmortas su žuvimi liudija stiprų menininko išlikimo instinktą ir savitą kūrybinį identitetą.

Ivona ŽIEMYTĖ