Skulptūrų parkas ant kapų. Po 30 metų...

Komentaras

Prieš savaitę, paminėtas Klaipėdos Martyno Mažvydo skulptūrų parko 30-metis. Jubiliejaus proga išleistas bukletas, surengta diskusija, suorganizuota teatrališka muzikinė akcija pačiame parke. Deja, opiausi klausimai, kaip ateityje bus sprendžiamas dabartinio parko ir buvusių kapinių koegzistavimas, kada ir kaip bus užtikrintas parko saugumas liko neišspręsti.

Trūksta reklamos

Diskusijos metu pati seniausia skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi Lietuvoje - Klaipėdos skulptūrų parkas ne kartą lyginta su kur kas jaunesniu ir moderniau administruojamu Europos parku, akcentuota, jog uostamiesčio parkui labai trūksta reklamos.

"Europos parkas labai plačiai reklamuojamas, todėl jo kūrėjams nereikia jaudintis, kad kas nors galėtų niokoti skulptūras, žmonės jį pripažįsta kaip vertybę, užsieniečiai specialiai į šį parką atvyksta, rašo apie jį mokslinius darbus. Nejaugi Klaipėdoje taip sudėtinga paskleisti informaciją apie skulptūrų parką internete, argi sunku išleisti kuo daugiau leidinių apie šį objektą, kurie būtų prieinami ne tik Turizmo informacijos centre, tačiau bet kurioje viešoje vietoje. Užsienyje net į bandelių parduotuvę užėjęs gausi krūvą leidinių apie lankytinas miesto vietas ir renginius", - kalbėjo viešnia iš sostinės V. Babušytė-Venckūnienė.

Tenka pripažinti, jog pastaba dėl Skulptūrų parko populiarinimo - teisinga. Iš tiesų, internete apie šią unikalią ekspoziciją pavyko surasti vos keletą lakoniškų informacinių tekstų su keletu nuotraukų.

30-mečio proga parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus išleido lankstinuką apie skulptūrų parką, kuris toje pačioje diskusijoje buvo sukritikuotas.

Spalvotame, 8 puslapių dydžio lankstinuke pateiktos 48 skulptūrų fotografijos, trumpas menotyrininkės Godos Giedraitytės tekstas lietuvių ir anglų kalbomis. Skulptūrų pavadinimai ir autoriai išvardinti ant paskutinio puslapio.

Ar verta iš Klaipėdos skulptūrų parko iškelti meno kūrinius, neatitinkančius kapinių dvasios?

Kodėl leidinyje pristatoma mažiau kaip pusė ekspozicijos? Kodėl prie fotografijų nėra jokių nuorodų, kuris kūrinys kurio autoriaus? Argi pats seniausias ir solidžiausias Lietuvoje skulptūrų parkas nėra vertas solidaus, reprezentacinio albumo, kuriame atsispindėtų visa jo ekspozicija, būtų pristatyti visi autoriai? Pagaliau net mažame lankstinuke svarbiau būtų pateikti parko planą, nurodant kur kokio skulptoriaus kūrinys stovi", - klausinėjo ir patarinėjo diskusijos dalyviai.

Kas rūpi turistams: kapai ar skulptūros?

Diskusijoje buvo daug kalbama apie parką kaip turistų traukos centrą. Deja, pokalbyje nedalyvavo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovai, gidai, kurie būtų papasakoję, kuo ir kodėl Skulptūrų parkas įdomus Klaipėdos svečiams.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro tinklalapyje internete apie M. Mažvydo skulptūrų parką pateikiama štai tokia informacija:

"Klaipėdos skulptūrų parkas - tai buvusios senosios kapinės. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsakymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. "Raudonasis" teroras naikino viską kas gyva, netgi kas mirę: jis nesustojo net ties Klaipėdos kapinėmis.

Sovietų valdžia įkūrė čia skulptūrų parką. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius - Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas demarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke stovi apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną - visai kažkas pavogė.

Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol".

Ši informacija aktuali Klaipėdos turistams, kurių daugumą, kaip žinia, sudaro vokiečiai - taip vadinami ilgesio turistai. Jie atvyksta į Klaipėdos kraštą kaip į savo vaikystės, savo tėvų žemę. Šiems keliautojams, ko gero, daug labiau rūpi sužinoti, kurioje vietoje ilsisi jų artimųjų ar giminaičių kaulai, o ne kokią skulptūrą koks menininkas sukūrė.

Gandai ir idėjos

Buvusių centrinių Klaipėdos kapinių, kurios buvo laikomos vienomis gražiausių Baltijos šalyse ir dabartinio Skulptūrų parko sąveika bei konfliktas - tai tema, kuria turėjo būti iš esmės kalbama diskusijoje, tačiau opiausias klausimas liko viešo pokalbio paribyje.

Mat diskusijos moderatorė - menotyrininkė iš Vilniaus Ramutė Rachlevičiutė pokalbį pradėjo ne iškeldama problemas, o pateikdama sostinėje sklandančius gandus neva Skulptūrų parko kūrinius ketinama perkelti į kitą vietą.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento viršininkė Nijolė Laužikienė, vyriausias dailininkas Mindaugas Petrulis prabilo apie moderatorės pateiktų gandų pagrindą.

Iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo patvirtintas Klaipėdos skulptūrų parko detalusis planas, kuriame numatyta atkurti buvusių kapinių takus, įamžinti čia palaidotų žmonių atminimą. Plane taip pat buvo numatyta galimybė pažymėti konkrečias antkapių vietas bei iškelti skulptūras, neatitinkančias kapinių dvasios.

Diskusijoje dalyvavę menininkai vienbalsiai pasisakė, jog negalima iškelti nė vienos skluptūros, nes visos jos pastatytos atsižvelgiant į jas supančią erdvę, neva taip bus suardytas vientisas skulptūrų ansamblis.

Taip pat buvo prieštaraujama idėjai atkurti kapaviečių vietas, neva parkas taptų labai chaotiška kapinių ir meno erdvės samplaika.

Kai kurie pasisakiusieji iškėlė idėją, jog reikėtu mirusiųjų atminimą pagerbti pastatant vieną memorialą ar atminimo lentą, kurioje būtų pateikta šios vietos istorija ir mirusiųjų pavardės. Tačiau buvo ir tokių pasisakymų, neva iš viso nereikia akcentuoti, jog čia buvusios kapinės, nes dabar tai skulptūrų parkas - reprezentacinis miesto kultūros akcentas.

Parko naudotojai

Niekas nekalbėjo ir apie tai, ką Klaipėdos skulptūrų parkas reiškia miestiečiams. Tad leisiu sau keletą subjektyvių pastebėjimų.

Bendraudama su žmonėmis, pastebėjau, jog vyrauja dvi šios vietos sampratos. Klaipėdiečiai, kurie apie 1970 m. jau buvo išaugę iš šliaužtinukų ir atsimena kapinių naikinimą, Klaipėdos skulptūrų parko nevadina niekaip kitaip - tik kapinėmis. Netgi šviesaus atminimo vyninei "Metų laikai" buvo prilipęs neoficialus "lavonbario" pavadinimas.

Keistoka buvo diskusijoje girdėti patarimus, jog nereikia akcentuoti, jog Klaipėdos skulptūrų parkas stovi buvusių kapinių vietoje. Atrodo, kad tie žmonės nebuvo šioje vietoje ir nematė, jog rytinėje parko dalyje stovi antkapiai ir kryžiai, nevysta gėlės ir dega žvakutės. Beje, per Vėlines Klaipėdos skulptūrų parke žvakučių dega nei kiek ne mažiau nei oficialiose kapinėse.

Kita grupė žmonių, dauguma ne klaipėdiečių, vėliau čia atvykusių prisipažįsta nežinantys, jog šioje vietoje kadaise buvo kapinės.

Klaipėdos skulptūrų parku naudojasi daugiausia mamos su mažais vaikais. Joms - tai oazė miesto viduryje, kur yra normalūs takai stumdyti vežimėlius, kur vaikai gali žaisti nesibaimindami automobilių. Ant parko suoliukų laiką leisti mėgsta centre gyvenantys senukai, o vakarais čia buriuojasi paaugliai. Beje, pastarieji yra taip pat dviejų kategorijų.

Parke įrengta krepšinio aikštelė traukia sporto aistruolius. Kita jaunimo grupuotė - prie Vynerio paminklo besirenkantys mirties kultūros atstovai gotai. Jiems šis parkas - tai kapinės, tiesiog ideali susitikimų vieta.

Tiek vieni, tiek kiti jaunuoliai nevengia svaigalų, todėl kartais tampa agresyvūs tiek parko vertybių - skulptūrų, tiek kitų parko lankytojų atžvilgiu.

Parko saugumo problema diskusijoje taip pat nebuvo plačiau analizuojama. Patikinta, jog sugadinti meno kūriniai restauruojami ir vyksta konkursas, stebėjimo kameroms prie skulptūrų įrengti.

Niekas nepaklausė, ar kameros užtikrins saugumą, niekas neprabilo apie tai, jog reikėtų apgenėti arba praretinti vasarą gana niūraus parko medžius, kad reikėtų daugiau investuoti į jo apšvietimą ir apsaugą.

Faktai

* Dabartinio skulptūrų parko vietoje 1820 m. buvo pašventintos miesto centrinės kapinės.
* Kapinėse buvo palaidota daug iškilių asmenų: Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybosmeistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt. Jų atminimas parke nėra įamžintas.
* Klaipėdos miesto kapinės pradėtos naikinti po Antrojo pasaulinio karo, kai mieste neliko vietinių žmonių.
* 1975 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas įsakė nušluoti buvusias kapines nuo žemės paviršiaus.
* 1977 m. Smiltynėje pradėti rengti skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai buvo statomi parke.
* Per 15 metų 72 skulptoriai iš visos Lietuvos Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras.

Jurga PETRONYTĖ