Stebuklas, išplėštas iš tamsos...

Paroda

Klaipėdos galerijoje Lietuvos tekstilininkų gildija pristatė šiuolaikinės meninės tekstilės parodą "Juoda šviesa". Įpratusieji stebėti meno kūrinius apšviestose salėse, šį kartą patyrė įspūdžių, kokių nesitikėjo.

Tekstilininkų gildijos vadovė Jolanta Šmidtienė, klaipėdiečiams įsiminusi tapyto šilko paroda, papasakojo "Juodos šviesos" parodos priešistorę. Pirmąkart ji buvo pristatyta Kauno pilies bokšte, viduramžių dvasia alsuojančioje architektūroje. Po to tekstilininkai apstulbino vokiečių meno vartotojų minias, dalyvaudami tarptautiniame meno reklamos projekte, vykusiame buvusios Berlyno sienos požemiuose. Žiūrovai buvo apstulbinti, išvydę ne kokią florescuojančią tapybą, ne lemputėmis sukurtą efektą ar dekoraciją, o autentišką tekstilės magiją. Žiūrėjo į ją kaip į atrastą grynojo meno žemyną.

"Juoda šviesa", Klaipėdos galerijoje viešėsianti iki rugpjūčio 24 dienos, keliaus į Ispaniją, Malagoje stūgsančią didžiulę senovinę pilį.

Kaip atsitiko, jog modernioji, netradicinė tekstilė primena gyvą stebuklinę pasaką?

Kiekvieno kūrinio motyvas, mintis ir esmė remiasi fluorescencinės materijos (siūlo, dažų, audinio) iškalba ir potekstėm. Blankia liuminescencine šviesa siekiama išplėšti meno objektus iš tamsos - išgryninamas apžiūros laukas. Nuošalėje paliekami, "užgesinami" visi papildomi dirgikliai - aplinka, kūrinių tarpusavio dermė, kiekvienas objektas sukuria savą "magnetinį" lauką.

Parodoje žavi Mantės Macinonytės gobelenai "Prarasti sodai", Laimos Oržekauskienės siuvinėti misteriški drabužiai "Sėdintieji", ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės menami "Posėdžiaujančiųjų" pavidalai, ir Margaritos Taurinskienės geometrinių figūrų ekvilibristika.

Gildijos vadovei parodos erdvė asociuojasi su šviesa, spindinčia tunelio gale. "Tamsa sustiprina objektų bei minties poveikį arba paslepia neužbaigtus dalykus", - šypsojosi projekto sumanytoja Jolanta Šmidtienė. Jos darbas "Prisilietimai" traukė žiūrovus kaip mažytė sudėtinga galaktika.

"Aš savo kūrybinį projektą pavadinčiau siuvinėjimu erdvėje. Tai siūlų srautai, sūkuriai, užuominos: minties niekada iki galo neišsakau. Be to, savitos raiškos paieška mane atvedė į trijų dimensijų erdvinę grafiką. Atrasta technika, kai siūlas vejasi ant siūlo, sumanymą kreipia tam tikra linkme, niekada nežinau, kur tas judėjimas nuves. Ir kokią raišką, tam srūvančiam procesui pasibaigus, įgaus mano pirminė vizija. Todėl darbą pavadinau "Prisilietimas", - sakė J. Šmidtienė.

Ivona ŽIEMYTĖ