Uraganiškų būsenų mokytojos dienoraštis

Parodos

Uoastamiesčio dailės salone "Paletė" atidarytą Rimos Baukaitės piešinių parodą "Būsenos" žiūrovai įvertino kaip intymų menininkės dienoraštį, įdėmų žiūrėjimą į nesiliaujančius gamtos vyksmus, kurių kitas praeivis net nepastebi.

"Būdama mokytoja, ji visada perteikia fundamentalias akademines žinias, lyg mūrijant statinį jaučiamas tvirtas pamatas. Stebina nuostabos, įžvalgų sklidinas žvilgsnis į paprasčiausias negyvas po žiemos darganų, trapias, nušiurusias nendres", - sakė menotyrininkė Jovita Skolevičienė. - "Svarbu ir tai, kaip autorė perteikia stichišką smėlio judėjimą, medžio žaizdas, akmenų žydėjimą; išgauta viskas, kas įmanoma - ritmika, toninė faktūrinė gama, atspalviai tarsi juodai baltoje fotografijoje, atsijojant nereikšmingus dalykus. Atsiveria peizažo perspektyva. Rimos Baukutės piešinius palyginčiau su stebuklu, kurį patiriame, prasidėjus ledonešiui; tai kontrastingas spalvų ir formų grožis".

"Man visada patiko pieštukas ir tie gamtos motyvai, kur gali pasiknaisioti, ko plika neįgudusia akim niekas nemato. Fiksuoju kelionių įspūdžius, - kalbėjo parodos autorė. Prisipažino, jog nuo pedagoginės rutinos gali ir "stogas pavažiuoti". - Mokytojas privalo būti ir kūrėjas, parodyti, ką jis gali. Bandžiau pažinti vaiką, kiek jį galima išmokyti, ir vienas "fainas" atsitiktinumas man įsiminė visam gyvenimui. Piešėme su Vaikų meno mokyklos pirmokais milžinus, ir vieno berniuko paprašiau padidinti tą būtybę; pasipylė ašaros. Klausiu, ar jį įžeidžiau, o vaikas man ir sako: "Tu tik mokytoja, o aš būsiu dailininkas, ir tu į mano piešinį nelįsk". Ir man dar smagiau, kai vaikas laisvai "išsilieja" viena linija. Buvo ir man kūrybos periodų, kai išsilaisvindavau iš akademiškumo nuostatų bei varžtų".

Paklausiau Rimos Baukutės, ką ji galvoja apie tai, jog meno žinovai ir jos kolegos kalba apie ramybę, sklindančią iš jos piešinių, ir sykiu pabrėžia nekantrumą, impulsyvumą išduodantį štrichą. - "Kai nuolat viduje "sprogsti", reikia ir nurimti, susikaupti savyje. Aplinka diktuoja būsenas, visi tie piešiniai turi savo istoriją. Ten yra Drevernos peizažas, čia - Vilhelmo kanalo apipeliję medžiai, Renavo dvaro sakmė. Labai mėgstu užfiksuoti po audros išvartytų medžių "būseną", kai jų atvira šerdis "šneka". Gerai įsižiūrėjus į seno medžio žievę, matyti ten užrašytas visas jo gyvenimas. Tik sugebėk užmest eskizą, pasigaut nuotaiką, o paskui išgilini, išgrynini tuos dalykus, tą jutiminę patirtį, išpuvusio medžio viduje užkoduotą informaciją. Šiaip pieštukas suteikia daug galimybių ką nors paskrebenti sau pačiai", - sakė Rima Baukutė. O jos kolegos pašnibždėjo tuos darbus tiesiog ištraukę iš jos dirbtuvėje sūkuriuojančios būsenų begalybės į "Paletės" galerijos šviesą, kad visi galėtų pasigrožėti gaivališku minčių ir linijų šokiu.

Ivona ŽIEMYTĖ