Užgavėnių šventės ištakos

Praėjusią savaitę Klaipėdos etnokultūros centre pristatyta doc. dr. Linos Laurinavičiūtės-Petrošienės monografija "Žanro virsmas: Žemaitijos Užgavėnių dainos". Teatralizuoto knygos pristatymo metu autorė apžvegė šios šventės ištakas.

Bandė uždrausti

Vyrauja nuomonė, kad iki XX a. pr. Užgavėnės buvo rimta ir sakrali šventė, o tik žymiai vėliau ji atliko pasilinksminimo funkciją.

"Esame įpratę, jog mūsų etninė kultūra yra labai rimta, graudulinga, sakrališka ir, žinoma, labai sena. Tačiau taip buvo todėl, kad pirmieji mūsų tautos etnografai, aprašinėję šventes, buvo dvasininkai, o jų pėdomis pasekė ir pasauliečiai etnografai", - klostė Užgavėnių žinovė ir pridūrė, jog aiškinti pasilinksminimų dorybės prasmę išprususiems kunigams buvo nelengvas darbas. Tačiau juokas, anot knygos autorės, jų raštuose minimas, kadangi apie šios žmogaus emocijos reikšmę byloja ir Senasis bei Naujasis Testamentas.

Vis dėlto Užgavėnės buvo masiškai švenčiama šventė, kurią buvo sunku suvaldyti. Taigi nenuostabu, jog ši šventė buvo ribojama. Yra žinių, kad XV a. buvo parašytos šventimo taisyklės, o štai XVII a. vienas Prūsijos karalius Užgavėnes vadino "miestiečių kvailinimu, pinigų ir maisto produktų kaulijimu" ir jas uždraudė.

"Europoje iš pradžių buvo siekiama sutramdyti labai audringai švenčiančius miestelėnus ir galbūt uždrausti šią šventę. Juk per Užgavėnes žmonės reiškė socialinę ir politinę kritiką", - pasakojo ji ir pridūrė, jog toks galingas kritikos būdas buvo naudojamas tarpukariu bei sovietmečiu.

Priminė pokylį

Užgavėnes būtų galima suskirstyti į keturis laikotarpius. Šventės ištakos, manoma, slypi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu. Yra žinių, jog Užgavėnės tais laikais buvo švenčiamos dvaruose. Žinoma, žymiai kultūringiau nei mes įsivaizduojame. Šia proga esą buvo kuriamos operos, baletai.

"Puota trukdavo tris dienas. Šventės metu buvo rengiama medžioklė, samdomi orkestrai, kurie grojo geriausius vokiečių ir italų kompozitorių kūrinius. Taip pat vykdavo šokiai, dvariškiai persirengdavo įvairiais personažais, tarp jų - žydais, venecijietėmis, maurais", - detales atskleidė šventės žinovė. Galima numanyti, kad Užgavėnes šventė ir valstiečiai, kurių gyvensenai didelę įtaką darė dvariškiai.

KONKURSAI. Anksčiau vykdavo Užgavėnių kaukių konkursai, kurių metu buvo vertinamas žmonių kūrybiškumas.

Kitas šventės "pyrago sluoksnis" - mokyklinis jėzuitų teatras. Neatskiriama jo repertuaro dalis - Užgavėnių vaidinimai. Žinia, jėzuitų veikla Lietuvoje buvo labai reikšminga, kadangi jie buvo labai pasaulietiški ir bendravo tiek su valstiečiais, tiek su didikais, puoselėjo kultūrą ir švietimą Lietuvoje. Viena jų šviečiamųjų veiklų buvo teatras.

Įdomu, jog tarpukariu į Lietuvą iš Vakarų Europos atėjo pokylių tradicija. 1934 m. Kretingos miestelio spauda rašė, jog pasilinksminimai tais metais vyko nuo Naujųjų metų iki Užgavėnių kas trečią dieną. Kaukių balių metu buvo rengiami ir konkursai, kuriuose buvo renkamos kūrybiškiausios kaukės.

Sovietmečiu šventė buvo darkoma

Sovietmečiu rengtos Užgavėnės, anot L. Laurinavičiūtės-Petrošienės, kol kas mažiausiai nagrinėtos, kadangi šis laikotarpis dar gyvas daugelio lietuvių atmintyje. "Renkant medžiagą teko skaityti, jog Užgavėnės sovietmečiu buvo specialiai niokojamos, niveliuojamos. Šventės scenarijuje būta daug socialistinio turinio", - sakė L. Laurinavičiūtė-Petrošienė. Vis dėlto, lyginat sovietmečiu ir tarpukariu vykusių Užgavėnių scenarijus, įžvelgta ir daug panašumų.

Anot autorės, 1960-1980 m. buvo dirbtinai formuojami archajiški papročiai, kombinuojant senus ir naujus personažus, tradicijas. Džiugu, jog atgavus nepriklausomybę autentiški Užgavėnių papročiai buvo atgaivinti ir ši šventė garsiai švenčiama dar ir šiandien.

Per vienas Užgavėnes - iki 1 mln. blynų

Visi žino, kad blynai - neatsiejama Užgavėnių dalis. Esą jie simbolizavo saulę, artėjantį pavasarį. Vis dėlto įdomu, jog tarpukariu, kai Klaipėda priklausė Vokietijai, per Užgavėnes buvo įprasta valgyti daugiau mėsos patiekalų, ragauti šiupininę sriubą, kopūstus. O štai kiek prasčiau gyvenę Didžiosios Lietuvos gyventojai tenkinosi miltiniais patiekalais.

Manoma, jog Kaune vienais metais per Užgavėnes iš viso buvo suvalgyta maždaug nuo 300 tūkst. iki 1 mln. blynų.

Taip pat mėgstamas Užgavėnių patiekalas - spurgos, šaltiena.