V. Lukočius: „Auksinio balso“ vedėjai prilygs O. Koršunovo ir E. Nekrošiaus teatrui kartu sudėjus

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

2013-02-02 14:47

„Auksinis balsas“ – tai ne šiaip talentų paieška ar eilinės varžytuvės, čia rungsis Lietuvos geriausieji. Taip teigia naujojo TV šou prodiuseris Modestas Karnaševičius. Pasak jo, per pirmąjį filmavimą buvo galima matyti dalyvaujančių dainininkų drebulį.

„Man buvo keista, kaip žymūs dainininkai, scenoje praleidę ne vieną dešimtmetį, vaikšto ir nervinasi. Kai kurie skundėsi, kad visą naktį nemiegojo, nes nerimavo, kaip reikės dainuoti su gyvu orkestru“, – įspūdžiais dalinasi projekto kuratorius. TV šou dalyvauja žinomi įvairių žanrų – ir roko, ir operos – vokalistai.

Apie šeštadienio vakarą per LRT televiziją startuojantį projektą M. Karnaševičių ir simfoninio orkestro dirigentą Vytautą Lukočių kalbino LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

Modestai, Lietuvos televizijose yra daug panašių projektų. Kuo šis bus išskirtinis?

M. Karnaševičius: Tokio projekto, kur vienoje vietoje susitiktų įvairaus žanro žymiausi Lietuvos atlikėjai, dar nebuvo. Paprastai būna naujų talentų paieška ar kažkokios varžytuvės. O čia savo išskirtines galimybes parodys 9–10 geriausiųjų. Be to, bus dainuojami įvairių žanrų kūriniai, nes, pavyzdžiui, „Triumfo arka“ buvo specifinis operinio žanro atlikėjų konkursas. Šis bus kitoks.

Vytautai, ar orkestrui tai didelis iššūkis?

V. Lukočius: Be abejo, nes orkestrai įpratę groti gyvai, o darbas televizijoje turi daug savų niuansų, specifikos, kuri yra ir iššūkis, ir malonumas. Tačiau, laidai pasirodžius eteryje, žmonės galės pasakyti – va, ir aš čia buvau.

Kaip galvojate, gyvas orkestras atlikėjui – pliusas ar minusas?

V. Lukočius: Be abejo, pliusas, nes muzika pradeda pulsuoti, svarbu agogika, niuansai, frazavimas. Tai vyksta šiuo metu, tą pačią minutę, kai dainuoji. Tai ne „fanera“ – tai gyvas medis, kuris ir žaliuoja, ir lapai krinta, kartais ir įbrėžimų būna. Bet su pjūklu mes neiname per tokius dalykus.

Laida yra įrašyta – tai nėra tiesioginė transliacija. Kodėl pasirinktas toks variantas?

V. Lukočius: Todėl, kad gyvai padaryti tai, kas susiję su tam tikrų dainų skirtingais garsiniais efektais, būgnų skambesiu, besimaišančiais žanrais, nerealu. Tai nėra vienas akustinis orkestras – tai ir ritmo grupė, ir atitinkami efektai, išgaunami disko muzikoje.

Maniau, dėl to, kad neįmanoma tokio koncerto sutalpinti į kokias dvi valandas.

M. Karnaševičius: Mūsų filmavimas trunka tris su puse ar keturias valandas.

Kokie atlikėjai dalyvaus?

M. Karnaševičius: Be abejo, tai ir Aistė Pilvelytė... Iš Anglijos atvažiavo Vilija Matačiūnaitė. Kai pranešiau apie projektą, ji iš pradžių pagalvojo, kad juokauju ją kviesdamas. Tačiau Vilija ten visą laiką dainuoja (ir su kažkokiomis grupėmis, ir kažkur klubuose). Žiūrovai šį šeštadienį pamatys, kad ji net labai patobulėjusi. Daug kas labai nustebo išgirdę, kaip ji puikiai dainuoja. Be to, manau, projektas atlikėjams įdomus, jei norima atvažiuoti iš toli ir padainuoti su orkestru.

V. Lukočius: Vilija su orkestru dainavo pirmą kartą.

M. Karnaševičius: Vaidas Baumila irgi dirba užsienyje, bet sutiko dalyvauti, nors turi ruoštis perklausoms į Londono teatrus.

„Auksiniame balse“ susirinks įvairių žanrų vokalistai – nuo operos iki roko atlikėjų. Pagal kokius kriterijus galima vertinti roko atlikėją, dainuojantį operą, ar operos solistą, atliekantį estradinę dainą?

V. Lukočius: Kriterijų nėra. Atlikėjas ir yra atlikėjas. Jis dainą turi pateikti taip, kad įtikintų publiką, komisiją. Jis ir operos kūrinį gali dainuoti roko stiliumi, bet turi įtikinti, kad tai rokas. Vis dėlto žanrai yra vienas su kitu labai susipynę: rokas pinasi su popmuzika, popmuzika – su roku, opera – su roku. O atlikėjai turi tai pateikti ir visus įtikinti.

M. Karnaševičius: Visi atlikėjai turės atlikti visų stilių dainas.

V. Lukočius: Antras filmavimas buvo disko ir visi dainavo disko.

Kas bus komisijoje? Kas vertins?

V. Lukočius: Mano gerbiama dėstytoja, pati mylimiausia iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – Zita Kelmickaitė (negaliu jos nepaminėti).

Kokiu būdu dalyviai pateko į šį projektą?

M. Karnaševičius: Turėjo dalyvauti dešimt atlikėjų, bet dalyvavo devyni, nes Vilių Tarasovą užklupo gripas ir jis negalėjo dainuoti sudėtingų kūrinių. Atranka vyko labai paprastai – kas Lietuvoje geriausias, tą ir bandėme kviesti.

Ar visi sutiko iš karto?

M. Karnaševičius: Buvo tokių, kurie atsisakė, bet jie tai padarė dėl tam tikrų priežasčių. Pavyzdžiui, mes negalime kviesti žmogaus, turinčio mėnesiui išvažiuoti. Tačiau visi sakė, kad tai puikus projektas ir, jeigu jis vyks dar kartą, prie jo prisijungs.

Vertins komisija, bet ir žiūrovai galės skambinti?

M. Karnaševičius: Žiūrovai galės skambinti ir balsuoti už savo mylimą atlikėją ar geriausią pasirodymą.

V. Lukočius: Atsiprašau, dar nepaminėjau kolegos, sėdinčio komisijoje (apie Zitą jau pakalbėjome). Tai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Zbignevas Levickis – nuostabus muzikantas ir nuostabus pašnekovas.

M. Karnaševičius: Dar buvo dirigentas Modestas Pitrėnas ir operos solistė Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus.

Vadinasi, komisija keisis?

M. Karnaševičius: Taip, komisija keisis. Pristatydami skirtingus žanrus, bandysime atvesti naujų komisijos narių, kurie objektyviau įvertintų stilistiką.

Atlikėjai dainuos svetimus ar savo repertuaro kūrinius?

M. Karnaševičius: Atlikėjams nėra pasakyta, kad jie turi dainuoti svetimus kūrinius. Violeta Riaubiškytė dainavo savo repertuaro dainas.

Tokiuose projektuose svarbūs ir vedėjai. Kas ves „Auksinį balsą“?

M. Karnaševičius: Mūsų vedėjas yra Andrius Rožickas ir Beata Tiškevič.

Koks bus vedėjų indėlis? Ar jie tik pristatys atlikėjus, ar vėliau juos ir pakalbins?

V. Lukočius: Vedėjai yra nuostabūs. Jie jau turi savo amplua, kuris prilygs Oskaro Koršunovo ir Eimunto Nekrošiaus teatrui kartu sudėjus. Taigi kviečiu visus žiūrėti. Vedėjų pašnekesys gyvas, šmaikštus, intriguojantis, su žiūrovais jie bendrauja tiesiogiai... Modestai, dar reikėtų paminėti, kokios šviesos, kaip atrodo studija.

M. Karnaševičius: Scenografijai panaudota 140 LED ekranų – beveik viską, ką turėjo, įmonė suvežė čia.

„Triumfo arka“ visų žiūrovų, kritikų, specialistų buvo vertinama itin gerai. Jūs ketinate šį konkursą pranokti ar bus tęsiamos jo tradicijos?

M. Karnaševičius: Nemanau, kad reikėtų lyginti su „Triumfo arka“. Tai buvo specifinis projektas, o „Auksinis balsas“ tiesiog bus kitoks, naujas konkursas.

Šiuo metu per įvairius televizijos kanalus rodomi keturi muzikiniai projektai. Kodėl šeštadienio vakarą žiūrovai turėtų pasirinkti LRT televiziją ir „Auksinį balsą“?

M. Karnaševičius: Dėl to, kad čia susirenka geriausi Lietuvos atlikėjai. Per pirmą filmavimą mačiau jų drebulį ir man buvo keista, kaip žymūs dainininkai, scenoje praleidę ne vieną dešimtmetį, vaikšto ir nervinasi. Kai kurie skundėsi, kad visą naktį nemiegojo, nes nerimavo, kaip reikės dainuoti su gyvu orkestru.

V. Lukočius: Šį projektą pirmiausia reikėtų žiūrėti, nes mes esame Lietuvos piliečiai. Antra, scenoje yra orkestras ir neleisime įrašytų kavalkų, kaip liaudiškai sakoma. Trečia, sudaromas gyvas, teatrinis įspūdis – išeini kaip teatre į sceną ir matyti tavo drebuliukai. Be to, tarp komisijos ir žiūrovų mezgasi intriga. Taip pat įdomu, kas bus toliau, todėl visus kviečiu prisijungti prie mūsų ir tą vakarą praleisti su LRT televizija.

Vytautai, o kur jūs geriau jaustumėtės – „Triumfo arkoje“ ar naujame projekte?

V. Lukočius: Aš geriausiai jausčiausi Paryžiuje su fotoaparatu prie tos arkos. Bet manau, kad niekur nėra „Auksinio balso“ skulptūros. Žinote, aš labai mėgstu gamtą ir labai laukiu pavasario.