Vaikai žaidė rimtą žaidimą "Darome kiną!"

Vaikai žaidė rimtą žaidimą "Darome kiną!"

Rugpjūčio 21 -23 dienomis Nidoje kino mėgėjau turėjo galimybę išvysti margą XX a. lietuviškos kinematografijos programą. Festivalio "Baltijos banga" uždarymo ceremonijoje rugpjūčio 29 dieną vyks ir jauniausiųjų kūrėjų animacinio filmo premjera. Klaipėdos parodų rūmuose įrengtose kūrybinėse dirbtuvėse vaikai nuo penkių iki penkiolikos metų daug išmoko iš pačių geriausiųjų animatorių - Iljos Bereznicko, Valento Aškinio ir Jūratės Leikaitės.

Festivalio leitmotyvas - Lietuvos vardo tūkstantmetis, tad programoje daug dėmesio skirta šalies istorijai. Tikriausiai buvo nelengva kurti patriotinį animacinį filmą?

"Kai sužinojome, kad organizuojamas toks festivalis, ir kūrybinės dirbtuvės su moksleiviais, pagalvojome, kas gali mus jungti. Visi norime, kad Baltija būtų švari. Vaikai matė, kaip atgyja jų piešti eskizai, personažai, kaip sukuriamas neegzistuojantis mūsų fantazijos laikas", - sakė Valentas Aškinis. Pasirinko šią ekologišką, pasaulietišką, žmogišką temą. Jis ir parašė linksmą, žaismingą, ne moralizuojantį scenarijų, kurio blogasis veikėjas yra Vamzdis - purvo ir srutų valdovas, norėjęs užgrobti visą Baltiją. Vertė už jo ištekėti Baltijos karalaitę Jūratę, kad užvaldęs ją, galėtų jūrą teršti. Pabaigoje sutramdytas Vamzdis atsiduria gintaro inkliuze.

Personažus sukūrė dailininkas, kino režisierius ir scenaristas Ilja Bereznickas.

"Fonus piešė vaikai, stengėmės išlaikyti bendrą filmo stilių. Mes gi dirbome ir Palangoje, ir Klaipėdoje, ir Nidoje. Mes buvome režisieriai, ir mokėme juos dirbti - profesionaliai, kaip daromas tikras kinas. Daug ginčydavomės, nuomonės nesutapdavo, vaikai buvo liudininkai, kaip mes trise priimame sprendimą", - sakė Ilja Bereznickas.

Vaikai buvo labai dėkingi mamoms, kad juos užregistravo dalyvauti renginyje?

"Projektą rėmė Valstybinis kultūros rėmimo fondas. Vaikų susidomėjimas ir kūrybiškumas stebina. Kai dirbome Palangoje, sukūrėme visą filmo dizainą; vaikai pabandė klasikinę animaciją, darė personažus, kiekvieną sceną, guašu, akvarele tapė fonus, fotografavo", - sakė Jūratė Leikaitė.

"Filme keliaujame per Baltijos jūros uostus, tai pažinome ir Taliną, Rygą, ieškojome informacijos internete, kaip atrodo miestų herbai, peizažai ir uostai. Pagrindinis personažas Kastytis laimi tik padedamas draugų latvių, rusų ir estų. Taigi vaikai patyrė, kaip renkama medžiaga kuriant filmą. Iš pradžių vaikai piešė paprastus laivus, vėliau suprato, kad į uostus atplaukia laivai su kroviniais, viso pasaulio prekėm.

Darbas vyko daugybe etapų, užsiėmimo metu vaikai galėjo rinktis: piešti animacines scenas, kitą dieną eidavo filmuoti, vežiojomės edukacinę parodą, kurioje parodėme įvairiausių filmų, sukurtų Lietuvoje, anksčiausią animaciją iki dabartinės sudėtingiausių technologijų. Bendravo tarpusavyje, dalijosi skirtinga patirtimi, pajautė kolektyvinio darbo skonį. Kai kurie vaikai lanko sporto, muzikos mokyklas, bet visi, atėję čia, pamėgo arba grafiką, arba spalvinimą, arba filmuoti. Animacija sieja daug kitų menų šaknų: vaidyba, dailė, fotografija, grafika... Mes vaikus nufotografavome su jų piešiniais. Nidoje jie susitiks su garsiausiais Baltijos šalių filmų kūrėjais."


Galima pasakyti, kad šis projektas vaikams buvo puiki mokykla.

Vaiką jaudina scena, kurią jis daro, nors ir mažas fragmentas. Mažieji buvo itin dideli animacijos fanai. Jie gaudavo rimtą užduotį toliau vystyti siužetą, jie susimąstė apie užterštą jūrą, globalias pasaulio problemas. Svarbu, kad darydami filmą jie žinojo, kad jį pamatys kino teatre. Dvi klaipėdietės turėjo sukurti savo miesto vaizdus, jos bėgdavo į miestą pasižiūrėti į jį naujom akim", - sakė Jūratė Leikaitė.

Kokia yra animacinio filmo paslaptis, kad žiūrėdamas į pieštus personažus verki, pyksti, išgyveni, juokiesi?

"Vaikai turi daug daugiau emocijų negu suaugę žmonės. Būčiau labai laimingas, kad tą dvasią pajustų suaugusieji, ir kad jų emocijų neužgesintų rutina, buitis, problemos. Visada mūsų fantazijų pasaulyje tiek daug reiškinių vyksta. Knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas sukelia nuostabiausių jausmų. Ten yra ir melo, bet tas melas yra gražus", - sakė Ilja Bereznickas.

Kokia šiandien yra animacija?

"Viskas - beveik vienos technologijos, kompiuterio įtaka milžiniška, ir mes kartais pamirštame siužetinę liniją. Daugiau dėmesio skiriame ne idėjai, o efektams. Kai buvau Amerikoje, ten visi pamišę dėl filmų, gyvena dėl jų, vaikšto į bet kokį filmą. Po kelerių metų supratau, kad daugiau nuotykių, efektų, negu gero kino. Ne taip lengva sugalvoti gerą temą, yra idėjų trūkumas, nors pasaulis aplink verda, mus krečia didelės ekologinės katastrofos, politiniai neramumai", - kalbėjo Ilja Bereznickas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder