Anot Sauliaus Jokužio, leidyklos-spaustuvės vadovo, akylai sekančio poligrafijos aktualijas, šiandien didžiausia leidybos naujiena - vienetinės knygos, kurių leidėjais, herojais ir dizaineriais gali tapti kiekvienas iš mūsų.
Kaip kilo idėja leisti vienetines knygas?
Šiuolaikinė leidyba ir poligrafija taip pat jaučia šiokią tokią krizę. Bet prieš keletą metų pasaulyje išsivystė įdomi tendencija, jog moderniausių technologijų dėka kiekvienas sąmoningas, raštingas žmogus gali tapti šeimos leidėju. Jeigu namuose turi senų fotografijų archyvą, prisiminimų, tu gali parašyti savo šeimos istoriją. Motinos dienai surinkti mamos vaikystės, jos tėviškės, gimdytojų fotografijas, ir įteikti netikėtą unikalią dovaną.
Anksčiau reikėjo turėti daug žinių; poligrafija ir leidyba yra gana sudėtingas procesas. Dabar pasaulis tai supaprastino ir sugalvojo labai daug automatinių maketavimų programų, kur tereikia paspausti tris mygtukus, ir visa turima medžiaga susideda į tavo knygos maketą.
Ši idėja gimė Rytų Azijoje, ją pasigavo gudručiai japonai, paskui - Jungtinės Amerikos Valstijos, o iš jų vienetinių leidinių banga atsirito į Europą. 2006 metais pasirodė pirmieji spinduliukai - Italijoje, Prancūzijoje, po kelerių metų, 2008-2009-aisiais, mada atėjo į Lietuvą. Žmonija suvokė, suprato tokių knygų vertę, ir jų jau turėtų būti išleista keli šimtai milijonų.
Mūsų šalyje jūs buvote pionieriai?
Mes buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, pabandę šį leidybos verslą išplėsti iki plačiosios visuomenės suvokimo. Anksčiau technologinės galimybės atgaminti ir atspausdinti buvo labai brangios, o joms tapus įperkamesnėms, prieš Kalėdas pasistatėme specialų naująjį įrenginį ir jau visai neblogai sekasi daryti vienetinius fotoalbumus. Per trumpą laiką išleidome apie 50 autentiškų leidinių.
Kaip ieškojote pirmųjų autorių ir savo knygų leidėjų?
Esu gyvsidabrio žmogus, makaluojuosi tarp kūrėjų, turiu daug pažįstamų. Pagaliau tai buvo mano paties svajonė - pasidaryti vieną vienintelį savo fotografijų rinkinuką. Tradicinėmis poligrafijos priemonėmis tam padaryti reikėtų kosminių pinigų. O ši technologija leidžia vienos knygos autoriumi, kurioje sudėta 400 spalvotų fotografijų, pasidaryti už 100 litų. Savo namų kompiuteriu galiu parsisiųsti nemokamą programėlę, padedančią per 5 minutes sumaketuoti knygą, o tada - nusiųsti maketą leidyklai.
Girdėjau, jaudinamomis aplinkybėmis gimė pirmoji vienetinė knyga.
Gatvėje pagavome nieko nenujaučiantį garsų mūsų miesto fotografą Vaclovą Strauką, pasodinome, pakankinome porą valandų, ir žmogus išėjo su ašaromis akyse. Ištiktas šoko, kad taip greit ir gerai padarėme jo dievinamų fotografijų, kurioms aukoja save visą ir yra labai reiklus sau, fotoalbumą. Tai jam buvo fantastiška dovana.
Kokio turinio, formato knygas išleidote vėliau?
Tarkime, vaikų kūrybos rinktinę "Žalia gyvenimo spalva" - piešinius su literatūriniais tekstais 50-ia egzempliorių - išleido Kintų Vydūno kultūros centras. Ją elementariausia raštvedybos programa maketavo patys vaikai.
Štai įdomi klaipėdietė autorė Gintarė Anisimovaitė, laimėjusi jaunųjų Žemaitijos talentų konkursą, išleido iliustruotą savo eilėraščių ir novelių knygą - 150-ies egzempliorių tiražu. Prie knygos išleidimo prisidėjo paramos fondas, o jai išleisti tradiciniu būdu reikėtų kelių tūkstančių litų. Vaikai trokšta turėti savo augintinių fotoalbumą, išleistuvių iš darželio proga tampa tradicija atminimui gauti knygelę su vaikų sukurtomis pasakomis.
Mažais tiražais jūs savaip tausojate Lietuvos miškus?
Pasitaiko, kad ir žinomų rašytojų knygos virsta makulatūra, dūla knygynų lentynose, sandėliuose, tad ypač pirmuosius leidinius verta leisti kuklesniu tiražu. Tapome leidybine kompanija, kuri gali išleisti nuo vieno iki tūkstančio knygų tiražą. Ir, išleidę penketą aukštos kokybės knygų, išsaugome medį...
Atrodytų, mes pradedame galvoti, kad ne tik viešas gyvenimas, pasirodymas eteryje ar panašiai yra vertybė. Leisdami vienetinę knygą, tarsi įvertiname savo gyvenimo privatumą. Įamžiname išskirtinius savo gyvenimo įvykius ir žmones.
Taip. Štai fotografijų albumas, skirtas mylimam seneliui: sudėti ir prasmingi tekstai, vaikaičių eilėraščiai, ryškūs gyvenimo, giminės susitikimų fragmentai. Rodos, buitinė fotografija, bet štai vaikaičio Roko Pirmoji Komunija, sūnaus vestuvės - tai šeimos istorija. Įsivaizduokim, po šimto metų knyga taps relikvija, istorine vertybe proproprovaikiams. O gal ir istorikams, menotyrininkams, rašytojams - šitaip atrodė tų laikų mados, tokios buvo šukuosenos ir gyvenimo būdas. O pirktiniame šeimos albume nuotraukos išdyla, išblunka, išsimėto.
Mėgstantys keliauti, žvejoti taip pat mėgsta išleisti savo nuotykių albumus, kuriuose tampa žvaigžde - su didžiausiais laimikiais, žūklės ypatumais, medžioklės trofėjais, kelionėse sutiktomis įžymybėmis ir įspūdžiais. O kas lieka po autorinės parodos pristatymo, jeigu nėra kokio leidinuko? Nebent straipsnis spaudoje, o pakabėjusi dvi savaites paroda - nuskrido kaip paukštis. Kai susidedi parodą į rinktinę, visada gali ją parodyti draugams ir galerininkams.
Buvo įdomi istorija. Kauniečiui dailininkui Simonui Gutauskui pristatant parodą Baroti galerijoje, autoriui buvo pasiūlyta išgerti vyno taurę, o per tą laiką staigiai padarėme ir parodos atidarymo metu įteikėme jam vienetinį albumą.
Kokius intymiausius mažo tiražo leidinius užsako?
Žmonės rašo romanus, tačiau kol kas, kol visa tai šviežia, labiausiai rūpinamasi savo vaikais, savo vestuvėmis ir šeimos istorijomis. Kas aktualiausia jaunoms mamoms - kūdikio fotodienoraštis. Štai jis dar mamos įsčiose, štai ateina į šį pasaulį, o paskui nuotraukoje jo pirmas išdygęs dantukas, pirmoji šypsena, žingsnis. Aišku, santuokos sakramentas, priesaika - išliekanti vertybė, kurią bus galima perduoti iš kartos į kartą. Visą šeimos intelektinį kūtybinį potencialą, užfiksuotas žavingas akimirkas galima išsaugoti. Norėčiau ir tikėčiausi kada nors tokį albumą pats gauti dovanų iš savo palikuonių.
Koks iš to pelnas leidyklai?
Kaip ir bet kurioje tradicinėje leidyboje, tas pelnas šioje ekonominėje situacijoje nėra didelis; čia ne naftos gavyba, ne deimantų kasykla - tiesiog normali veikla. Jau yra rezultatų, visuomenės susidomėjimas ir manau, kad vienetinių knygų leidyba bus perspektyvi.
Manau, ji lavina žmogų kaip kūrėją, išlaisvina mintį ir vaizduotę. Mes ir savo spaustuvės darbuotojams, neturintiems nieko bendra su leidyba, suteikėme džiaugsmo, pasiūlę maketuoti, kurti dizainą ir tekstus. Pjovėjai, spaudėjai parėję namo patys darė savo knygą, ir puikiai susidorojo su užduotimi.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą