"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie lietuviško pramogų verslo istoriją bei ryškiausias jos asmenybes. Grupių "Kontrabanda" bei EXEM sudėtyje grojusiam, dabar - grupės "Breaze" nariui klaipėdiečiui gitaristui Viliui Ančeriui blizgioji pramogų verslo pusė buvo ir yra svetima. "Mano reikalas - daryti muziką.
Tokiu atveju aš jaučiuosi patogiai. Ir sąžiningai", - sako jis.
"Nežinau, kas darosi muzikiniame pasaulyje. Kiek mačiau, visi šoka, čiuožia, dainuoja šokdami, o dar ir šeimomis. Kai išeini iš normalaus koncerto, pagalvoji - kas man turėtų nutikti, kad nueičiau ir nusipirkčiau kokią lietuviško "popso" beprotybę? - balsu svarsto milžinišką muzikos įrašų kolekciją sukaupęs melomanas, reguliariai vykstantis į ryškiausių pasaulio muzikos žvaigždžių koncertus Europoje, ilgiau kaip dešimtmetį dirbęs muzikos įrašų prekybos srityje. - Televizijos pageidavimų koncertus žiūriu kaip dokumentinius filmus. Manau, tokios kompozicijos - muzikos instrumentais užkoduoti garsų rinkiniai, kuriuos "nuskaito" tik lietuviškos smegenys."
Gera muzika jį lydėjo nuo mažens ir, anot pašnekovo, tapo neįveikiama ir malonia liga. "Praėjusią savaitę Berlyne padariau įdomią nuotrauką, kur viename kadre - "o2 World" renginių arena su KISS koncerto reklama ir Berlyno televizijos bokštas, kurio fone šios grupės pasirodymo praėjusiame amžiuje nebuvo įmanoma nė įsivaizduoti. Pamenu, kai buvau 10-12 metu, vyresnis brolis nusipriko KISS albumą. Pasičiupęs nusinešiau į mokyklą.
Chemijos mokytojas žinojo, kad turiu įvairių plokštelių, ir paprašė parodyti naujieną. Pamatęs nacistinę SS simboliką, tyliai liepę susidėti viską į maišiuką, ir mauti namo, kol niekas daugiau nepamatė. Už tokius dalykus tėvo karjerai galėjo pareiti galas. Bet pasaulis sukasi - didieji to meto draudėjai po žeme, o muzika skamba iki šiolei", - prisimena V. Ančeris.
Kaip iš melomano tapai ir muzikantu?
Kai buvau ketverių metų, tėvas nupirko akordeoną, o jau devynerių pradėjau groti gitara, nupirkta vyresniam broliui. Jis parodydavo man vieną du akordus ir nuvydavo, - šypsosi. - Paskui namuose atsirado būgnų komplektas. Daugiabutyje, penktame aukšte.
Po kiek laiko iš "kiemokų" išgirdau užuominų, kad apie mane kalbama, jog esu keistas, į mano namus "prisirenka narkomanų ir klausosi negrų". Kodėl narkomanai ir kodėl būtent negrų muzika, kai vienintelis juodaodis, tuomet skambėjęs iš mano muzikos grotuvo, buvo Jimi Hendrix, nežinau...
Šiaip visos šaknys - mūsų tėvuko meninėje natūroje. Dabar brolis užsiima tapyba, fotografija. O kadaise netgi grojome toje pačioje grupėje "Hidromasažas". Pažįstami broliai Bubliai turėjo grupę "Prognozė" - ši grojo "Police" ir "Yes" tipo muziką, ir už tai aš, rokenrolo, hardroko fanas, tuomet jų nekenčiau.
Sutapo, kad po pusę kiekvienos grupės narių nubyrėjo, o likusiesiems susijungus, išėjo "Kontrabanda". Į repeticijas, grįžęs iš kariuomen4s, pradėjo užsukti Gintaras Grajauskas, beje, vienintelis iš mūsų akademinis muzikantas.
Tuomet man pradėjo darytis įdomu. Nes apskritai aplinkoje tvyrojusio hipizmo nekenčiau ir iki šiol nesupratau, kodėl kažkam yra "kieta" pasiekti dugną, ryti šlamštą ir uostyti acetoną, vaikščioti pasmirdusiam ir gadinti kepenis pigiu vynu, bet 90 proc. žmonių, kurie mane supo, buvo tokio tipo. Kita vertus, buvo ir labai pozityvių žmonių, kuriais žaviuosi ir dabar: tapytojas Danielius Rusys, fotografas Algirdas Darongauskas, teatralas Benas Šarka, amžiną atilsį fotografas Raimundas Urbonas...
Taigi su Gintaru faktiškai ėmėme groti dviese, vėliau atsirado klavišininkas. Realiai "Kontrabanda" gimė viename koncerte Nidoje, kur scenoje prasidėjo ardymaisi, gitarų mėtymai... Kažkoks duende, - spragteli pirštais. - Kai supranti, kad pasidarei kitoks.
Kas vyko iš pogrindžio išėjusioje lietuviškoje muzikoje?
Praėjusio dešimtmečio pradžia buvo įdomus laikas. Dainuoti lietuviškai, kaip "Kontrabanda", šiaip jau buvo blogiausias įmanomas dalykas, nes visi dainavo angliškai: nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bliuzo bei roko pasaulis taikėsi likusiajam parodyti savo hendriksus ir džoplin. O dabar pasižvalgęs aplink matai, kad muzikantai, kurie anuomet kėlė furorą, visiškai niekam nežinomi, užmiršti ir net mano kartos žmonės jų nebeprisimena...
"Popsas" ir tuomet jų buvo vadinamas menkyste, nepaisant to, kad visais savo viduriais esame totaliai "popsovas" kraštas. Problema pavadinčiau tai, kad iki šiol neturime jokių muzikinių šaknų, bet, manau, dabartinių technovaikių - Few Nolder, "Happyendless", Mario Basanov - sekėjai jau galės pakloti tokį pamatą, nes jie yra pasaulietiški. Šiandien pasirodo vietiniame klube, o ryt nuvažiuoja į Londoną, ir ten neatrodo keisti ir provincialūs su savo grojimu. O mes jau savo atkentėsime, - juokiasi.
- Po kelerių metų aš iš grupės pasitraukiau, atsirado "Rokfeleriai". O kai jų gitaristas išvažiavo į užsienį, būgnininkas Kęstas Bublys, su kuriuo ir toliau bendravome, užsiminė apie pabandymą pagroti vėl. Per vieną koncertą išėjo savotiškas "Kontrabandos" "reunion". Po 15 metų pertraukos beveik ašaros ištryško, taip buvo gera ir sentimentalu. Juolab kad prieš išsiskirdami grojome papuvusiais intrumentais, o vėl susirinkome jau būdami diedukai su svajonių gitaromis, - šypsosi. - Iš pradžių buvo įdomu, o paskui iškilo prasmės klausimas. Pasišnekėjome ir sutarėme, kad grosime toliau, jeigu eisis nauji "gabalai". Ilgai netrukus atnešiau naują temą, tarsi ir nebūtų buvę tos pertraukos. Netyčia interneto forume užtikau frazę: "Chebra, girdėjau, kad "Kontrabanda" vėl groja ir dabar groja geriau nei anksčiau." Toks įvertinimas man nepaprastai malonus ir labai brangus.
Esame padarę keturis naujus kūrinius. Jie daug sudėtingesni nei anksčiau, sinkopuotos ritmikos, ne radijo formato - po 7-15 minučių. Dabar įvyko "stopas" ir kaip mes jį įveiksime, nežinau...
Kas nėra paminėta jūsų oficialioje biografijoje?
Niekur nėra pažymėta, kad "Kontrabanda" grojo antrosiose "Bliuzo naktyse" Varniuose 1994-aisiais. Vėliau mums uždegė raudoną šviesą, nes po festivalio mus pakvietė groti festivalyje Maskvoje, ir šitaip, patys to nesupratę, perbėgome kelią vieniems Lietuvos bliuzo karalijos atstovams.
Faktiškai tai vyksta iki dabar: kas nors skambina, sako, kad "faina" būtų, jog pagrotume, bet kai užeina kalba apie konkrečius susitarimus, honorarus - prasideda nerišlūs murmėjimai, apeliavimai į "draugišką supratingumą"... Kliedesiai.
Užsiimti pataikavimu yra tragedija, bet jeigu tu nesi scenoje - tavęs neprisimena. Laimei, yra internetas, kur gali susidėti savo kūrybą ir sulaukti objektyviausių ir nepriklausomų vertinimų iš pačių įvairiausių šaltinių.
Kur saugomas "Kontrabandos" muzikinis paveldas?
"Kontrabanda" yra įrašiusi penkis albumus. Bet oficialiai išleista vienintelė kasetė "Blūdas", už kurią jokių pinigų negavome. Mane tai kažkaip persekioja, tas pats buvo ir su EXEM. "Jūsų niekas neperka", - kartodavo leidybininkai, nors albumai buvo iššluoti iš muzikos parduotuvių ir atėję žmonės jų teiravosi. Ši lietuviško biznio nuostata - "Kuo blogiau - tuo geriau" - man labai keistas. "Tokios muzikos čia niekas nesiklausys." Kodėl "kažkoks kažkas" leidžia sau kalbėti už tautą!? Tu ką, pagimdei Kernagį? Šabaniauską?
Kai kontaktavau su leidybininkais grupei nefunkcionuojant, sulaukdavau padrąsinimų: "O taip, kaip būtų "faina", jeigu"... O kai mes vėl pradėjome groti, juos pakeitė abstraktūs atsakymai iš serijos "Kai manęs nebus, paskambink". Neturiu jokio noro bendrauti su koridoriniais muzikos leidybos verslo berniukais, o tam, kad užmegztum ryšius su užsienio leidybininkais, reikėtų žmogaus, galinčio ir gebančio tai daryti... O tai jau kita, labai ilga ir klampi istorija.
Valerija LEBEDEVA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą