Žemaitijos širdyje - legendos ir dvasingumo versmės

Architektūros savitumas

Mažo Tverų miestelio, vadinamo Žemaitijos širdimi, vardas aptinkamas XIII a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. O pirmoji medinė Tverų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose paminėta XVI a. pabaigoje.

Dabartinė, didžiausia Lietuvoje dvibokštė, su apside, medinė šešių altorių Tverų bažnyčia buvo restauruota, kaip ir šventorius su tvora ir varpine. Tam panaudoti laukų akmenys. Iki šiol čia vyksta atlaidai, tveriškių vadinami senoviškai - Švč. Panos atlaidais, į kuriuos suplaukia kelios dešimtys tūkstančių maldininkų. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai visuotinius atlaidus suteikė popiežius Pijus VI.

Bažnyčios interjerą puošia dailės paminklai: altorėlis su šešiais bareljefais ir penkiomis skuptūromis, taip pat šventųjų paveikslai, iš kurių tik du nutapyti XIX a., kiti - XVIII a.

Bažnyčią juosia aukšta akmenų mūro tvora, kurios statymas truko dešimtį metų. Tvoros nišose įrengta keturiolika Kryžiaus kelio stočių. Šios bažnyčios vartai - vienintelis Lietuvoje žemaitiško baroko stiliaus statinys. Metaliniuose vartų dalyse išlikę autentiškų įrašų, vartų fundatorių pavardės.

2004-aisiais, kai vartai buvo restauruojami, nuėmus tinką jų nišoje rasti akmeniniai dubenėliai švęstam vandeniui. Jie byloja apie tai, kad tikintieji, jau žengdami pro šventoriaus vartus, persižegnodavo. Šventoriuje yra dvi itin vertingos koplytėlės.

Atokiau nuo šventoriaus yra mūrinė varpinė, pastatyta 1907 m. Joje kadaise buvo įkelti didingo skambesio varpai, kurių gausmas trukdė susikalbėti, girdėjosi Varniuose, Laukuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai juos išlydė ir pagamino šaudmenis.

Istorija

Antrąją medinę bažnyčią, manoma, vietoje koplyčios, 1614-1616 m. pastatė Tverų tijūnas Elijošius Ilgauskas, įpareigotas karaliaus Zigmanto Vazos. Vėliau bažnyčiai buvo padovanota žemės bažnyčiai ir klebonijai išlaikyti. Tuo metu bažnyčiai atiteko ir Alkos kaimas su Alkokalniu. 1747 m. bažnyčia sudegė. 1783 m. įsteigta Šv. Rožančiaus brolija.

Iš pradžių gamtatikiai tveriškiai bažnyčią lankė tik varu varomi. Feodalų valdžia XVII a. kiekvienam kaimui paskyrė po du dešimtininkus, kurie sekmadieniais atvesdindavo valstiečius į mišias.

1806 m. bažnyčiai priklausė Aleksandravo palivarkas. Tverai patyrė 1831 m. sukilimo įvykius. Klebonas P. Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. Buvo suimtas, jam pavyko pabėgti. 1841 m. prie Tverų bažnyčios gyveno penki kunigai, bažnyčiai priklausė 67 valakai žemės, parapijiečių buvo 2797.

1814 m. kunigas Steckis pastatė naują medinę bažnyčią, kurią "Žemaičių vyskupystėje" aprašė M. Valančius.

1841 m. parapijoje buvo 5 kunigai, 2797 katalikai. Vyskupas M. Valančius rašė: "Klebonije didiej gera, parakwije dosni."

XIX a. pabaigoje senoji bažnyčia buvo labai prastos būklės, ketinta vietoje jos statyti mūrinę, bet Telšių vyskupijos kanceliarija neleido. 1897 m. klebonas Juozapas Niūniava (Nonevičius) su parapijiečiais pastatė ketvirtąją medinę bažnyčią.

Per II pasaulinį karą rusai buvo įsitvirtinę ant kalnelio, o vokiečiai juos apšaudė. Sudegė beveik visas miestelis, o bažnyčia liko.

Stebuklingas paveikslas

Švč. Mergelės Marijos paveikslas, pieštas tempera ant medžio, yra su dviem sidabrinėmis durelėmis, ir vaizduojami jame angelai, balandėlis - Šv. Dvasios simbolis, Marija ir Jėzus. Jį gaubia ne viena legenda.

Vienoje sakoma, kad paveikslas priklausęs bažnyčios steigėjui Tverų tijūnui E. Ilgauskui. Šis nesiskirdavęs su paveikslu net mūšio lauke. Kartą pakliuvęs į totorių nelaisvę, kalėjime dažnai priešais jį meldęsis ir matydavęs iš jo sklindant šviesą.

Pasižadėjo, jeigu laimingai sugrįš namo, pastatyti bažnyčią Marijos garbei. Kai kunigai jį išpirko, taip ir padarė. Bažnyčiai testamentu paliko visas savo knygas ir paveikslus.

Maldininkai su žvake rankose keliais eidavę aplink altorių, kuriame yra stebuklingas paveikslas.

Atradimai

Klaipėdos universiteto istorikas docentas Vacys Vaivada prisiminė, kaip 2005 m. su studentais vyko praktikos į Tverus.

"Bažnyčioje radome labai gražiai sutvarkytas dokumentų knygas, taip pat ir bažnyčios fundacijos dokumentus: Žemaičių vyskupijos aprašymus apie 1592-1597 m. pastatytą bažnyčią, - pasakojo pokalbininkas. - Juos parengė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Minima, kad Tverų bažnyčia jau yra apleista, stovi tuščia - greičiausiai todėl, kad buvęs be fundacijos, t. y. aprūpinimo žeme, pastatas kažkam rūpėjo."

XIX a. pradžioje Alkų kaime bažnyčia turėjo net 67 valakus žemės (vienas valakas - per 10 ha). XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje Tverų bažnyčioje dirbo mažiausiai trys, o šiaip - keturi ar penki kunigai, kaip rašoma metrikuose.

Istorikams krito į akį, kad ties dabartiniu Tverų tvenkiniu teka upeliukas Pilsupis - "pilies upė" arba "pilį supanti". Įdomu, kad upeliukas apsupa kalną toje vietoje, kur yra išlikusi dvarvietė. Ten yra buvęs parkelis, ir istorikams akivaizdu, jog šioje vietoje kadaise buvęs piliakalnis. Netoliese - senieji kapai, gali būti, alkvietės vietoje. Gal kaipsyk todėl ši išskirtinė senųjų tikėjimų apeigų vieta turėjo labai rūpėti katalikų bažnyčiai. XVII a. viduryje Tverų apylinkėse jau garbinta Dievo motina.

"Radome išsaugotas XVIII-XX a. išsamias krikšto, jungtuvių, mirčių metrikų ir užsakų knygas. Su studentais darome ir kapų su įrašais registraciją. Ant kai kurių antkapių pasitaikė atvaizdų, užrašų: "Dūšią prašom sukalbėti "Sveika Marija", - sakė V. Vaivada.

Daugybė garsių ano meto kunigų susiję su Tverų bažnyčia. Čia dirbo garsusis botanikas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, palaidotas Kretingoje. Žmonės jo kapą įvardija kaip stebuklingą.

Šventoriuje palaidotas 1950-1956 m. buvęs Sibiro tremtinys, klebonas Jonas Paliukas. 1947-1949 m. jis dirbo Žemaičių Kalvarijoje ir surinko vertingą medžiagą apie giedamus kalnus. Istorikas sakė, kad turės praeiti šimtmečiai, kol bus subrandinta kas nors panašaus į šias archaiškas giesmes, praėjusias amžių išbandymus, kurtas tūkstančių žmonių.