"Prieš 10 metų po studijų Vilniaus dailės akademijoje grįžo jauni kūrėjai, ir Klaipėdos dizaineriai labai norėjo ką nors veikti, kad patiems būtų įdomu ir miestas gyventų linksmiau. Į menininkų grupę susibūrė skulptoriai, grafikai, dailininkai, ir prasidėjo džiazuojančios tapybos akcijos drauge su muzikantais, atrakcijos, performansai. Rengėme ledo skulptūrų simpoziumus, gatvėmis ridenome Spaudos burbulą, mėlynu audiniu vyniojome arką įstojimo į Europos Sąjungą proga. Žiūrovų buvo sočiai", - sakė menotyrininkė Goda Giedraitytė, grupės "Žuvies akis" vadinama pilkuoju kardinolu. Jie sakė, kad Goda visus surenka į krūvą, kai reikia, nuleidžia padebesiais skraidančius ant žemės, mezga tarptautinius ryšius, o gerai parašyta paraiška lemia gerus rezultatus. Ir menotyrininkės žinios, kritiškas žvilgsnis iš šalies suteikia grupei šviežių kūrybinių impulsų.
Po penkerių metų, kai iš choreografijos studijų Roterdame (Olandija) grįžo Agnija Šeiko, vizualieji menai užleido vietą šokiams. "Žuvėkai" išsinuomojo studiją repeticijoms "Memelio mieste", susirado siuvėjus koncertiniams kostiumams, o kartais dėvi savus frakus. Atėjo parama iš kultūros ministerijos, miesto Savivaldybės, Europos Sąjungos bei kitų fondų, bet ne šiaip sau - šokėjų kojos kruvinos nuo įtempto darbo. Grupė duoną šeimoms uždirba įvairia veikla, o šoka iš idėjos.
Stebuklai gimsta ne už jūrų
Šiuo metu nyksta ribos tarp dramos ir šokio teatro, tad "Žuvies akis" pasišovė įkurti savąjį šokio teatrą. Nenorėjo pasivadinti Klaipėdos šokio ar Agnijos Šeiko teatru, nes tai būtų klišė, tad pasirinko žaismingą pavadinimą "Padi Dapi Fish". Rengiamas repertuaras.
"Gal Klaipėdos ir nevadintume šokio sostine, bet, žiūrint iš istorinės perspektyvos, ji ilgus metus buvo vienintelė šokėjų kalvė, nes turėjo Choreografijos katedrą. Karaliavo ir dabar stiprias pozicijas užimantis universiteto sportinių šokių kolektyvas "Žuvėdra", ir apskritai mieste yra daugybė šokančių žmonių", - sakė A. Šeiko.
Pasak jos, šiuolaikiniam menininkui būtina tarptautinė terpė, nes jei mirksi tik savam ežere, savikritiškai į save nepažiūrėsi, gresia mirtis. Pasidalijimas patirtimi yra be galo svarbus, kad surastum naujus įkvėpimo šaltinius.
MEILĖ. Inga Kuznecova kūrė choreografiją spektakliui "Ir viskas klojosi kuo puikiausiai". Šoka ji pati ir Petras Lisauskas.
Pirmieji žingsniai buvo šokio spektaklis parodų rūmuose, parengtas su kolegomis austrais. Projektas buvo nuvežtas į Baltijos šokio festivalį, ir taip buvo aukštai iškelta kartelė profesionalumui ir būsimiems šuoliams. Vyko įvairūs performansai gatvėse.
"Kai esi jaunas, ieškai savo kelio ir nematai ribų, savęs neįrėmini, ir šokėjus pritraukti paprasčiau. Užsiauginome auditoriją, salės būna pilnos, nors iš pradžių kaip įprasta atsargūs miestiečiai į mus žiūrėjo įtariai. Tarptautiniai festivaliai "Plartforma" realiai parodė, kad ne šventieji puodus lipdo, kad tai, kas gražu, yra ne tik už jūrų marių. Tai, ką čia darome mes, kartais kelia nuostabą užsienio choreografams, jie sako, kad esame veržlūs ir stiprūs. Kiek turime jėgų, suvokėme matydami kitų patirtį ir veiklas. Rugpjūtį bus jau 8-as toks festivalis", - kalbėjo Agnija.
Klaipėdiečiai stebėjo daugelio šalių šokėjų pasirodymus, net japonų, kanadiečių, lieka sulaukti jų iš Kinijos, Pietų Amerikos bei Graikijos. Gal ir ne visi prisistatymai pateisina lūkesčius, bet ieškoma atvirų projektų, kad jie sąveikautų su kitais meno žanrais, disciplinomis, videodarbais, scenografija, nors "Žuvies akis" nesivaiko specialiųjų efektų. Svarbu judėti ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir savo miesto gatvėse pažerti šokio naujienų. Jau gastroliuota Prahoje, Maskvoje, Vokietijoje, ir svetur grupė buvo puikiai sutikta.
Visa tai leidžia atlikėjams augti. Pernai sulaukė vieno garsiausių pasaulyje šiuolaikinio šokio grandų - Pale Granhojaus (Palle Granhoj) projekto.
Gulbė yra tik viena
"Mūsų spektaklius atsirenka užsienio prodiuseriai, vertina juos kaip netradicinius. Atradimas buvo šokio opera, kurioje pasirodo Klaipėdos muzikinio teatro solistas Jonas Sakalauskas; jis šoka, mes dainuojam, ir atvirkščiai. Savo grupėje turime profesionalią baleriną Aušrą Krasauskaitę", - sakė choreografas ir šokėjas Petras Lisauskas, kurį kino režisieriai kviečia vaidinti banditus, tačiau jis turi jautrią sielą ir plastišką kūną ir jau dalyvavo šokio projektuose įvairiose šalyse. Naujieji projektai galbūt nuves į Kiprą, Čilę, Peru.
LAIMĖ. Agnijos Šeiko spektaklis "Happy hours".
Petras sakė, jog jam ir kolegoms Dariui Beruliui, Ingai Kuznecovai džiugu dirbti su Agnija, nes ji palieka daug laisvės atlikėjui improvizuoti, kontempliuoti, ir jis, įterpdamas savų minčių, taip pat tampa spektaklio bedraautoriumi.
"Jeigu sugebame kitus uždegti savo idėjomis, lydome tą judesio metalą, kalam. Paskutinis žodis būna Agnijos, bet patiriame kolektyvinio darbo, galėjimo išsakyti, ką nori, džiaugsmą", - sakė Petras.
Jis taip pat sako, kad užsienyje stebuklai nevyksta, gauni užduotį ir siūlai variantus. Tik užsienyje tvirtesnės šiuolaikinio šokio tradicijos, tampresni ryšiai. O P. Granhojaus grupėje, vienoje iš dažniausiai gastroliuojančių Europoje, yra vos 3 žmonės: vadybininkais, ūkvedys ir šokėjas. Jis pats perka bilietus atlikėjams. Britas savo spektakliuose dalyvauti kviečia ir Petrą Lisauską.
Didelį dėmesį "Žuvies akis" skiria šokio sklaidai Lietuvoje. 2011 m., gavęs Atviros Lietuvos fondo paramą, kolektyvas šoko 19-oje krašto mokyklų ir vaikų globos namuose. Paradoksas, bet spektaklio "Virvė, virvelė, virvytė, virvogalis", skirto mažiausiems, pažiūrėti atėjo dvyliktokai. Stengiamasi geru "produktu" pamaitinti moksleivius, gilinantis į psichologiją, ritmą, dinamiką, idant būtų užsiauginta auditorija. Kad išaugtų kol kas negausi šalies profesionalaus šiuolaikinio šokio atlikėjų bendruomenė. Šokėjai juokauja, kad prie "Žuvies akies" studijos reiksią įkurti jų vaikų darželį.
Ieško išskirtinių ženklų
Priminus Petro Lisausko pasakymą, jog šiuolaikinis šokis yra absoliuti laisvė, jis pažėrė tikslesnių pastabų.
"Ar gali šiuolaikinis šokėjas vienodai meistriškai šokti hiphopą, atlikti akrobatinius triukus ir baleto sukinius? Ir gali, ir negali. Yra tokių dalykų, kurių aš nepadaryčiau, ir yra tokių, kurių nepadarytų kiti. Bet tai, ką gali išgauti iš savo kūno, priklauso ir nuo jo sudėjimo. Aišku, augi toje terpėje, atrandi savo išraišką. Ketiname šiuolaikinį šokį jungti su flamenko, kurį šoka balerina Beata Molytė, pasitelkti klasikinio indiško šokio elementus, ir tai mums bus naujas iššūkis. Visi šokių stiliai turi savo kampą, charakterį, keičiasi ir per amžius amžinuosius, rodos, nepajudinamas monolitas - baletas. Muziejus gerąja prasme, jis turi išgrynintą formą", - sakė Petras.
ATRADIMAS. Agnijos Šeiko ir Jono Sakalausko projektas "Dykra".
Atlikėjai sakė, kad kiekvienam spektakliui kuria savo kalbą, ieško jai išskirtinių ženklų. Juokėsi, kad kiekvienas turi tik jam būdingų, nuolat pasikartojančių judesių, kuriuos vadina parazitais. Ir tyčia jais pradeda trenažą, kad paskui galėtų "siuvinėti" autentišką šokio audinį.
Darius Berulis, kurį vadina ir tipišku "balerūnu", ir tipišku "liaudininku", paklaustas, ką jis randa šiuolaikiniame šokyje ir savyje, sakė:
"Daug parazitų. Nuo mažens nesu bandęs modernaus šokio, kuris neturi tabu. Galiu dėkoti Dievui už suteiktą tinkamą šiam šokiui kūną, bėda tik, kad esu nelankstus. Pritariu kolegoms, kad kaskart yra iššūkis ieškoti išraiškos būdų, ir gal tas kelia daug erzelynės, vidinių blokų: ne, nedarysiu, man nepavyks, bet pagaliau save perlauži, ir sukandęs dantis darai. Pamatai pats save iš šono, kad tau tai patinka ir visai neblogai išeina. Kalbėjote apie nusistovėjusius šokio stilius, bet šiuolaikinis šokis pasaulyje irgi turi stiprių technikų, reikalaujančių daug ištvermės. Po kažkiek metų jas išmanydamas, pritaikai tuos judesius projektuose prie savo judėjimo galimybių."
Kryžių nešti sunku
Agnija sakė, kad liovėsi mąstyti, kur ją nuves šiuolaikinis menas, ir neužsibrėžia tikslų dešimčiai metų, svarbu dabar padaryti, ką gali, kad atsirastų kokybiškų darbų.
"Aš labai rimtai nežiūriu į apdovanojimą. Bet gautas Auksinis scenos kryžius įpareigoja, jis labai svarbus visam kolektyvui. Tai nereiškia, kad dabar galim daryti ką norim, juk visi ateis tave vertinti: taigi ji jau yra gavusi "kryžių". Bet esame žmonės, pasitaiko ir kryčių, klystame, nes viskas yra slidus eksperimentas", - sakė choreografė, prisiminusi, jog apdovanojimui nebuvo nominuotas nė vienas biudžetinis teatras.
Kaip kilo idėja palankiausiai įvertintam spektakliui "Aikštelėje laisvų vietų nėra"? Ji galvojo apie tai, jog būtų įdomu kitu kampu pasižiūrėti į vyrišką tapatybę. Bet, sakė, kolektyvinė sąmonė vis tiek veikia, nes tai, ką, regis, sumąstei originalaus, staiga tarsi banga perlieja ir Lietuvos, ir užsienio kūrėjus.
"Manau, spektaklį įvertino ir dėl to, kad yra mažai šokėjų vyrų, o ir tų lytiškumas tarsi ištirpsta, ir dažniausiai šoka daug moterų. Aš taip pat esu sukūrusi "moterišką" spektaklį "Paikos mergaitės maldos". Pastačiau du savo šokėjus, Petrą ir Darių, į skirtingas situacijas, santykius, o jie jau ir taip skirtingi savo išore ir vidumi. Gilinomės į asmenines patirtis, daug vidinio monologo. Smagu buvo su ironija pažvelgti į vyrišką identitetą, ypač dėl to, kad tuo metu laukiausi vaiko", - sakė Agnija.
Šiais metais, vasarą, laukia didžiulis renginys - Šiaurės ir Baltijos šalių šiuolaikinio šokio profesionalų ir prodiuserių susitikimas. Dieną apie 200 žmonių patirtimi ir įžvalgomis dalinsis seminaruose, diskusijose, vakarais vyks spektakliai. Šis renginys vyksta nuo 2008 metų, prasidėjęs Vilniuje, ir apsukęs ratą per didžiuosius Europos ir Skandinavijos šalių miestus, sugrįžta į Klaipėdą.
"Norime ne tik suspindėti pasauliniame šokio žemėlapyje, bet ir to, kad klaipėdiečiai pajustų šokio dvasią, todėl numatome programas gatvėse, per jas keliaus šokėjų "ekskursijos". Turime planų bendradarbiauti su vienu iš garsiausių šokio grandų Francesko Scaveta, italu, gyvenančiu Norvegijoje. Jis šoka taip, kad žagsėti galima. Reikia pasakyti, kad ne visada jauni šokėjai patenka į projektus, dažniau "verbuojami" tie, kuriems per 30, ir jie jau turi gyvenime "svorio". Brandus šokėjas nebūtinai turi daryti daug šuolių, bet turėti "cinkelį"- sakė šokėjai. Pajuokavus, ar šoks ligi grabo lentos, jie atšovė, kad šoks, kol galės pajudinti bent pirštus ar vieną pirštelį...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą