"Mes norėjome sušildyti stiklą, sužavėtos jo trapumo, peršviečiamumo ir aibės kitų užburiančių savybių", - sakė parodos kuratorė dr. Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"Ši paroda reikalinga Klaipėdai, nes čia nėra menininkų, plėtojančių autorinį stiklo meną. Tuo tarpu Kaunas jų turi, ten ir kilo trijų šalių parodos idėja", - sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Jis pastebėjo, jog mes įprastai įsivaizduojame stiklą kaip angelą ar dekoratyvią vazą - kaip taikomąjį meną. Parodos autoriai žengia toliau ir pasitelkia įvairesnes technikas: šlifavimą, matinimą, gludinimą, kelių medžiagų kombinavimą.
Asociacijos pastūmėja sukurti vienos ar kitos tematikos kūrinį. Aišku, stiklo objektuose negvildenamos sudėtingos koncepcijos, motyvai labiau gamtiniai ar vidiniai. Tai - žmogaus įspūdžiai: vandens raibuliavimas, svogūno galvutė ar senoviško keraminio dirbinio šukė. Stiklas - itin paslanki, laki ir trapi medžiaga.
"Mano idėja buvo parodyti, kad taikomieji menai taip pat patiria transformacijas, nėra užsidarę savo kiaute - tai menas ne tik dėl grožio. Jis leidžia suprasti dar sudėtingesnius kūrinius arba naujai pažvelgti į aplinkos daiktus, inspiravusius to meno sukūrimą. Tai plečia mūsų asociaciatyvinį mąstymą, ugdo toleranciją įvairioms meno formoms", - kalbėjo menotyrininkas.
"Dirbu naudodama surūdijusį metalą, prikeliu jį naujam gyvenimui, o jo jungtis su stiklu kelia asociacijų su praeitimi. Tai mintys apie žmogų, jo struktūrą. Savo darbuose naudoju labai daug fotografijų kadrų, mėgstu juos perkelti ant metalo, stiklo, kuriu ir šilkografiją, videoinstaliacijas. Man tai paslaptingas darbas - tarsi alchemiko, - sakė stiklo menininkė Audronė Andrulevičienė, - Kai stiklą paverti kūriniu, jis sušyla kaip žmogaus kūnas. Ir, manau, gali sušildyti kitus."
"Stiklo rūšių yra labai įvairių, turime net stiklo architektūros, kartais nelabai gražios. Pasaulio architektai tuos pastatus stengiasi dekoruoti ir paversti puošniais", - sakė Palangoje gyvenanti stiklo menininkė Brigita Rodaitė.
Pasak menininkės, stiklas - puiki medžiaga taikomiesiems gaminiams. Užsidarius Baltijos šalių stiklo fabrikams, netekome daug utilitarinių stiklo gaminių, kuriais garsėja Čekija, Italija, Skandinavijos šalys.
"Kai stojau į Vilniaus dailės akademiją, nelabai žinojau, kas yra stiklas. Bet juo nenusivyliau, jis vis labiau traukia ir užburia", - sakė autorė, kurios darbas "Mėnulio grafika" prasidėjo fotografuojant mėnulį, ir dabar ji turi visą tokių darbų seriją. Stiklo dailininkų užduotis, pokalbininkės teigimu, yra sudominti žmones savo idėjomis, plastika, technologijomis. Yra skulptūrinių darbų, varijuojančių su videoinstaliacijomis, ir konceptualiosios krypties kūrinių, semiančių peną iš kitų šakų: tapybos ar grafikos.
Anot parodos kuratorės R. Kogelytės-Simanaitienės, lietuviška stiklininkystė - literatūriška, pasakojanti, turinti temas, potemes, paslėptų dalykų.
"Nors yra ir blizgesnių dalykų, "dizaineriškų" formų ir racionalių sprendimų, vis tik daugiau mūsų stiklių darbai kalba per gyvūno ar žmogaus figūrą", - sakė ji.
Daug metų stebinti parodas pokalbininkė įžvelgia stiprų šalies menininkų kūrybos pradą, džiaugiasi gausėjančia ir stiprėjančia stiklių bendruomene.
"Anksčiau turėjome vos šešis stiklius, dabar jų yra beveik trys dešimtys. Tad ir norisi, kad užaugtų jaunoji karta, kuri dalyvautų pasaulinėse parodose, atskleistų šiuolaikišką mąstymą ir skatintų žiūrovus reaguotų į šaukinius - konceptualias idėjas, - kalbėjo R. Kogelytė-Simanaitienė.
 |
| AUTENTIKA. "Kiekvienas menininkas, dirbantis su stiklu, turi savo paslapčių, autorinių technikų, kiekvienas atranda kažką nauja, ir kolegai gali būti nenuspėjama, kaip padarytas darbas", - sakė Brigita Rodaitė. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą