Lapkričio 2 dieną Berlyne (Vokietija), vienoje moderniausių pasaulyje bei 17 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Mercedes Benz“ arenoje 2 tūkst. atlikėjų iš 27 šalių susibūrė atlikti Velso kompozitoriaus Karlo Dženkinso (Karl Jenkins) kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ („The Armed Man: A Mass for Peace“). Tarp dalyvių buvo ir Klaipėdos Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ grupė, kurios dalyvavimą šiame tarptautiniame renginyje rėmė UAB „BIOK laboratorija“.
Pasaulio koncertų salėse dažnai skambantis kūrinys šįkart buvo skirtas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečiui atminti. Karą smerkianti muzikinė kompozicija parašyta chorui, solistams, musulmonų šventikui ir simfoniniam orkestrui. Kūrinyje tradicinės mišių dalys susipina su bibliniais, įvairių laikotarpių anglų poetų ir rašytojų tekstais, eilutėmis iš „Mahabharatos“, tradicine musulmonų malda, mintimis apie Hirosimos tragediją.
Kompozicija atliekama rodant vaizdus – 2007 m. sukurtą dokumentinį filmą „Ginkluotas žmogus“, kuriame vizualiai perteikiami praeities karų momentai ir dabartinių karinių susidūrimų, religinių prieštaravimų padariniai. Muzika ir vaizdai sukrečia, bet kartu neša viltį, tikėjimą taikia ateitimi: „Viešpatie, nušluostyk mūsų ašaras ir nebeleisk mums daugiau to patirti: nei liūdesio, nei skausmo“, – tokie žodžiai kaip malda išdainuojami kūrinio pabaigoje visiškoje tyloje.
Didingam chorui akomponavo Pasaulio orkestras už taiką (World Orchestra for Peace). Šiame orkestre groja įvairių šalių geriausi muzikantai, tarsi tampantys savo šalies taikos ambasadoriais. Neatlygintinai grojantys artistai susiburia svarbiems projektams įgyvendinti. Nors unikalus orkestras neturi pastovios sudėties, dalis muzikantų čia groja jau daug metų.
Chormeisterio Ramūno Baršausko, ruošusio „Cantare“ grupę koncertui, teigimu, dalyvavimas projekte buvo neįkainojama patirtis. „Unikalu jau tai, kad buvome vieninteliai atlikėjai iš Lietuvos. Muzika, vaizdai, susikaupimo nuotaika, filmas su „gyvu garso takeliu“ ir mums, ir žiūrovams leido dar tikroviškiau pajusti karo tragizmą bei kartu apmąstyti dabarties trapumą. Kūriniui dirigavo pats K. Dženkinsas, preciziškai laikęsis garso ir vaizdo sinchroniškumo, tikslaus tempo. Kad muzikinė faktūra būtų atlikta sklandžiai, atlikėjams prireikė nemažai laiko ir didelio atidumo. Tačiau patyrėme nepamirštamą įspūdį, atlikimą papildėme veržliu, dinamišku emociniu užtaisu“, – papasakojo R. Baršauskas.
Choristė Alina Birbalaitė, daug komunikavusi su projekto kūrybine komanda, apgailestavo, kad dalyvauti projekte galėjo tik choro grupė ir išsakė viltį, kad žinia apie naujas muzikines patirtis paskatins ir kitus atrasti save muzikuojant, dalyvaujant chorinėje veikloje, teikiančioje neįtikėtinai daug džiaugsmo ir nepamirštamų įspūdžių.
Koncerto metu taip pat įvyko naujausio K. Dženkinso kūrinio „Lamentation“, sukurto pagal sirės Amineh Abou Kerech poemą „Rauda Sirijai“ („Lament for Syria“), premjera. 2017 m. Amineh šeima iš Sirijos persikėlė į Angliją. Jau po metų mergaitė laimėjo pirmąjį savo prizą už anglų kalba kuriamą poeziją. Koncerto metu jaunoji poetė poemą perskaitė, o paskui ji nuskambėjo atliekama 300 choristų (tarp kurių ir „Cantare“) bei simfoninio orkestro.
„Kaip lengva draugėn suburti daugybę skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių ir kartu su jais dainuoti. Gera būti bendrystėje, kai kalbi apie skaudžią žmonijos istoriją, bet tiki taika, kai išpažįsti tas pačias vertybes, kai atrandi taip pat plakančias širdis. Mus, skirtingai kalbančius, jungia ir bendrystėn buria viena filosofija – muzikos filosofija“, – įspūdžiais dalijosi choro „Cantare“ artistai, grįžę iš Berlyno.
Reklama
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą