Anot muzikologo D.Užkuraičio, maestro S.Povilaičio netektis skaudi visiems, nes tai buvo išskirtinė asmenybė. „Tai yra grandas, gaila, kad jo nebus. Nebus tokio grando, bet, aišku, atlikėjų Lietuvoje visada buvo ir yra. Žinoma, niekas negali atstoti Stasio Povilaičio“, - sako muzikologas.
S.Povilaičio kūrybą pažįsta kelios kartos muzikos mėgėjų, bet kuo ypatinga buvo maestro kūryba, ką jis davė Lietuvos muzikos estradai? „Pradėkime nuo to, kad jis buvo atlikėjas, nebuvo kūrėjas. Jis kurdavo nebent tekstus“, - teigia D.Užkuraitis.
Muzikologo tvirtinimu, S.Povilaitis puikiai mokėjo Lietuvai adaptuoti užsienio atlikėjų muziką: „Daugelis turbūt laiko S.Povilaitį kūrėju, mano, kad tai jo dainos, bet dainos nebuvo jo. Jis dainas išversdavo puikiai pritaikydamas tiek sau, tiek Lietuvos publikai. O visi manė, kad tai yra lietuviškos dainos. Tai buvo žmogus, kuris turėjo puikų muzikinį skonį, puikų pojūtį, ko reikia žmonėms, ir niekada nenusipigino iki banalių dainų.“
Pasak pašnekovo, S.Povilaičio atliekamos dainos buvo aukšto lygio. „Pagaliau daug ką sako ir tai, jog daugiau negu keturiasdešimt metų skamba daina „Vėl, švieski man vėl“. Ir šiandien ši daina yra hitas. Jo klauso tiek jauni, tiek vyresni. Iš tikrųjų tai buvo atlikėjas, turėjęs puikų muzikinį skonį ir supratimą, ko reikia Lietuvai“, - priduria D.Užkuraitis.
Muzikologui D.Užkuraičiui su maestro S.Povilaičiu teko susidurti ne tik darbe, bet ir gyvenime. Anot jo, dainininkas buvo šiltas ir malonus žmogus: „Kaip žmogus jis buvo labai šiltas. Su juo susidurdavau ir koncertų metu, ir tiesiog Trakų ar Vokiečių gatvėse. Jis ten gyveno ir aš gyvenu, tai mes su juo labai maloniai, šiltai pabendraudavome. Jis buvo vadinamas Frenku Sinatra ir Elviu Presliu, ir kuo tik nori, bet gyvenime puikiai jausdavo, kas yra scena, o kas ne. Mes su juo kuo mieliausiai plepėdavome apie viską, ne tik apie muziką. Jis buvo malonus, šiltas, dėmesingas žmogus.“
O ar galės kada nors kas nors scenoje atstoti S.Povilaitį? „Sunku pasakyti, kas gali būti toks charizmatiškas, patinkantis tiek vyresnei, tiek jaunesnei publikai kaip Povilaitis. Antro S.Povilaičio, be abejo, nėra ir kol kas sunku įsivaizduoti, kas tai galėtų būti. Galbūt koks nors Marijonas? „Trys milijonai“ panašiai patinka ir vyresniems, ir jaunesniems. Manau, Marijonas turi pretenziją kada nors tapti Stasiu Povilaičiu“, - sako muzikologas.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą