Justė Arlauskaitė – Jazzu: nesu vien glamūrinė moteris, jausmingu žvilgsniu žvelgianti į jus nuo žurnalų viršelių – turiu spalvų ir neketinu savęs neigti

Justė Arlauskaitė – Jazzu: nesu vien glamūrinė moteris, jausmingu žvilgsniu žvelgianti į jus nuo žurnalų viršelių – turiu spalvų ir neketinu savęs neigti

Pastaruoju metu buvo daug rašoma ir diskutuojama apie vieną iš charizmatiškiausių Lietuvos atlikėjų – Justę Arlauskaitę. Spaudoje ir socialiniuose tinkluose analizuojamas Jazzu išsireiškimas apie koncerte Londone pasirodžiusią dalį žiūrovų, diskutuojama apie jubiliejinius koncertus su grupe „Antis“, su kuria buvo pristatyta radijų topus užkariavusi daina „Nauji metai“, metų pabaigoje pasirodė pranešimų ir apie Justės sveikatos problemas. Apie šį gyvenimo laikotarpį, džiaugsmus ir nusivylimus bei tolimesnius planus, moteris nevengia kalbėti ir maloniai atsako į klausimus.

Kaip gimė idėja įrašyti dainą „Nauji metai’’ su Algirdu Kaušpėdu?

Su Algirdu akis į akį susipažinome prieš daugiau nei metus. Pajutę ryšį pradėjome bendrauti, draugystė peraugo į muzikinį projektą – Algirdas pakvietė į „Anties“ 30-mečio koncertus. Artėjant šiam turui iš Algirdo gavau pasiūlymą kartu įdainuoti dainą „Nauji Metai“. Tą dainą pasirinkom dar ir dėl to, kad jubiliejiniai „Anties“ koncertai vyko Kalėdų - Naujų Metų laikotarpiu. Daina tinka ir patinka mums abiems. Žinoma, buvo visko... Vis tik „Antis” ir „Leon Somov & Jazzu” skiriasi savo skambesiu, todėl ilgai ieškojom aukso viduriuko – kaip įvilkti dainą į kitokį rūbą, kaip neprarasti identiteto, o kartu ir „Antį“ palikti atpažįstamą, artimą klausytojui.

Kokie įspūdžiai iš „Anties“ koncertų turo?

Visų pirma, tai yra didžiulė dovana ir pasididžiavimas – groti su gyvomis legendomis... Tikras svajonės išsipildymas! Gavus pasiūlymą priėmiau jį nedvejodama, tik po to suvokiau, kad šalia džiaugsmo koja kojon žengia didžiulė atsakomybė. Koncertai – jie negalėjo būti kitokie, tai buvo viena geriausių ir įsimintiniausių mano patirčių. Tokia komanda... Tiesą sakant, ne kartą ašarą braukiau iš gėrio, visų noro, pačios atmosferos, idėjos, o ką jau kalbėti apie įkvėpiančią Algirdo asmenybę.

Neseniai visa žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie Jūsų pasisakymus socialiniame tinkle. Ar nesigailite, kad viešai išliejote emocijas?

Tiesą sakant, kai parašiau tą išsireiškimą, tikrai nesitikėjau sulaukti tiek negatyvo. Ant scenos esu jau eilę metų, niekada nesu ko nors įžeidusi, visada stengiuosi nešti kuo geresnes ar tiesiog tikras emocijas... Ir šį kartą taip buvo – tos emocijos tikrai buvo tikros. Kažkodėl žmonės neįskaitė gerų žodžių, matė tik tai, ką norėjo. Na taip, aš ir šriftą padidinau tose vietose, kur kalbėjau neva ne savo kalba – tų žmonių, į kuriuos kreipiausi, žodynu. Keista, kad žmonės taip sureagavo ir kai kurie labai asmeniškai priėmė. Kai pasakai kažką gero – užsiimi labdara, gauni apdovanojimą – niekada nesusilauki tiek daug dėmesio... Liūdna, tai tik parodo mūsų dalies visuomenės supuvimą. Kai kuriems patinka negatyvas, keiksmažodžiai, skandalai... Bet žinot, aš tikrai nieko nekeisčiau – aš tikrai nesu ta, kuri susinervinusi nesikeikia ir vaidina šventą. Nesu vien glamūrinė moteris, jausmingu žvilgsniu žvelgianti į Jus nuo žurnalų viršelių – turiu daug spalvų ir neketinu savęs neigti. Vieną dalyką supratau jau seniai – jei būsiu taktiška ir tolerantiška, niekas į mane neatkreips dėmesio. Taigi, šį kartą pasirinkau kelią už teisybę kovoti tokiu būdu. Ką gi – tikslas pasiektas. Aš esu prieš patyčias ir agresiją, tačiau, manau, kad kartais pati turiu parodyti nagus ir prabilti kitų kalba, nes ne visi supranta tavąją. Tikiu, kad tikrieji mano gerbėjai mane palaiko bet kokiu atveju ir jiems, kaip ir man, svarbiausia muzika. O reziumuojant galiu pasakyti taip – kas nesuprato, niekada ir nesupras. O aš dėl to nesuku sau galvos. Noriu pasakyti tik tiek – vertinkim pagaliau vienas kitą, vertinkim meną, gerbkim save ir aplinkinius.

Ar domitės tuo, ką apie Jus rašo ir komentuoja kiti žmonės?

Periodiškai. Šiaip dažniausiai man įdomi tik kompetentinga nuomonė – pati sau esu didžiausia kritikė, plaku save ir neleidžiu sau ieškoti jokių kompromisų. Stengiuosi, dirbu, žinau kokį rezultatą noriu matyti ir girdėti. Išsami ir ramiai išsakyta kritika iš nešališkų, sugebančių objektyviai vertinti žmonių – žinoma įdomi . O į įžeidžiančius komentarus nebereaguoju taip audringai kaip anksčiau. Tie žmonės, kurie jaučia šitiek neapykantos, patys save nubaudžia. Sėdi kuriame nors portale ir rašinėja bjaurius komentarus. Jūs pagalvokit, koks nuobodus yra jų gyvenimas... Jei randu kažkokį komentarą, kuris tikrai įžeidžia mane iš esmės, ar paliečia mano šeimą – iš karto jį fiksuoju. Su tokiais žmonėmis aiškinsis tam tikros instancijos. Ir man tai nesutrukdys dainuoti, mylėti ir būti mylimai.

Praėjus keliems metams po kontrakto pasirašymo su švedų kompanija „Mr. Radar Music“, kur Jūs labiau įsivaizduojate savo ateitį kaip žmogus ir kaip atlikėja – gimtinėje ar vis dėlto užsienyje? Kodėl?

Savo ateitį, žinoma, sieju su muzika. Gyvenu tarp Lietuvos ir Stokholmo. Labai tikiuosi, kad turimas kontraktas padės man karjeros laiptais kopti ne tik Lietuvoje. Save įsivaizduoju gyvenančią taip, kaip dabar – gyvenu Vilniuje, tačiau skraidau koncertuoti svetur. Visas pasaulis jau seniai tapo mano namais. Norėčiau ir toliau kuo daugiau keliauti, koncertuoti… Kiekvienas kūrėjas nori būti išklausytas kuo daugiau žmonių. Jei menininkas sako, kad jam užtenka tiek, kiek jis turi – dažniausiai meluoja. Aš meluoti nenusiteikusi, aš noriu dainuoti, noriu kuo daugiau širdžių paliesti savo kuriama muzika; noriu dalintis, duoti ir gauti.

Šiuo metu Justė Arlauskaitė ir Leon Somov ruošia Valentino dienos programą. Vasario 13-tą dieną Panevėžyje, vasario 14-tą dieną Klaipėdoje ir kovo 13-tą dieną Alytuje įvyks romantiški, jausmingi ir meile alsuojantys koncertai. Justės paklausus, kuo šie koncertai bus išskirtiniai, mergina atsako: „Jau ne kartą esu minėjusi, kad savo klausytojus norime patraukti muzika, o ne pažadais, kiek daug šviesų ir garso bus. Mes mylime ir gerbiame savo klausytojus – garso ir šviesų mūsų koncertuose ar šiaip ar taip netrūksta. Koncerto kokybė nebūtinai priklauso nuo technikos gausos, salės dydžio ar kokių skandalingų pasisakymų. Mums visada svarbu kaip žmogus jaučiasi, kokią informaciją mes transliuojame, ar įvyksta kontaktas su publika. Ant scenos mes gyvename gyvenimą, dalinamės brangiausiais dalykais – muzika, į kurią telpa visa mūsų patirtis. O muzikinių staigmenų mes visada paruošiame. Tematiką diktuoja pati Valentino diena – taigi bus jausminga, juk mūsų dainos dažniausiai ir yra apie meilę...“. Pati atlikėja prisipažįsta, kad Valentino dienos kaip šventės nesureikšmina: „Tikriausiai mane visada supdavo žmonės, kurie supranta, kad mylėti ir garsiai tai sakyti galima bet kada – nebūtina laukti Valentino dienos. Bet jei tokia diena yra – valio, švęskime meilę! Kuo daugiau randame progų pasidžiaugti gyvenimu – tuo geriau.“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder